Treti metai Europos Sąjungoje

Lietuva skaičiuoja trečius narystės Europos Sąjungoje (ES) metus.

Mūsų šalis priskirta prie silpniau išsivysčiusių šalių narių, tad ES struktūrinių fondų milijoninės lėšos nuolat pasiekia valstybę. Kasdien girdime kalbas apie narystės privalumus, naudą, kartu – ir skeptiškus vertinimus. Kokia yra reali ES parama, kiek ir kokioms sritims lėšų skiriama prabėgus keliems metams nuo narystės pradžios?

Parama Lietuvai – 23 mlrd. litų

Nuo 2007 m. pradžios prasideda antrasis Europos Sąjungos (ES) lėšų panaudojimo etapas. Per septynerius metus Lietuvai ES suteikta galimybė panaudoti išties įspūdingą sumą, kuri prilygsta vienam papildomam mūsų valstybės biudžetui, t.y. daugiau kaip 23 mlrd. litų.

Norėdama gauti šiuos pinigus Lietuva privalėjo parengti ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas. Prie šių dokumentų bene dvejus metus dirbo specialiai sudaryta komisija bei 11 darbo grupių, kurias sudarė įvairių sričių ekspertai bei regioninių ir socialinių ekonominių partnerių atstovai. Lietuvos strategiją Europos Komisija jau patvirtino, o veiksmų programos dar derinamos.

Vienoje darbo grupėje dalyvavęs ekonomikos mokslų daktaras Romas Lazutka teigia, kad rengiant strategiją dėmesys kreiptas į tas svarbias sritis, kuriose Lietuva labiausiai atsilieka nuo kitų ES valstybių. Todėl buvo paruoštos trys – „Žmogiškųjų išteklių plėtros“, „Ekonomikos augimo“ bei „Sanglaudos skatinimo“ – veiksmų programos.

„Ekonomikos augimas Lietuvai reikšmingas, nes ji labai atsilieka nuo ES vidurkio. Mokslas, be kitų jo privalumų, reikšmingas kaip ekonomikos augimo veiksnys. Tuo tarpu kad ekonomikos vaisiai neatitektų tik tautos „grietinėlei“, reikia socialinės sanglaudos, t.y. ekonomikos, rezultatus skleisti kuo tolygiau visiems gyventojams. Būtent šiuos dalykus akcentuoja ES“, – paaiškina R. Lazutka.

Kodėl Lietuvai reikalinga parama

Viena svarbiausių – Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa. Investicijos į žmonių žinias, gebėjimus, aktyvumą, verslumą patikimai garantuoja ilgalaikį ūkio augimą.

„Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa numato investicijas į žmonių gebėjimus. Tai reikšminga, nes šiuolaikiniame pasaulyje žmonių gerovė labiausiai priklauso nuo jų išsilavinimo ir gebėjimų. Šalies klestėjimas – taip pat“, – sako R. Lazutka.

Strategijoje buvo užfiksuotos opiausios mūsų valstybės žmogiškųjų išteklių srities problemos. Šiuo metu Lietuvoje nedarbas mažėja, tačiau didėja ilgalaikių bei jaunų bedarbių dalis, vyrauja dideli regioniniai gyventojų užimtumo, nedarbo, pajamų lygio, darbo rinkos skirtumai. Be to, dėl visuomenės senėjimo, mažėjančio gimstamumo ir didelės emigracijos šalyje mažėja darbingų gyventojų.

Nemažai problemų yra švietimo srityje. Nors dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų absolventų įsidarbina, jų įgytas išsilavinimas nepakankamai atitinka visuomenės poreikius. Lietuvos švietimo sistema pagal daugelį rodiklių nedaug atsilieka nuo ES šalių vidurkio, jaunimas itin aktyviai siekia viduriniojo bei aukštojo mokslo, tačiau šalies mokymosi visą gyvenimą rodikliai yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje. Neaukštas darbo jėgos tęstinio mokymosi lygis sąlygoja tai, kad lėčiau kuriamos ir diegiamos naujos technologijos, ne taip sparčiai auga produktyvumas, mažėja ūkio konkurencingumas.

Daktaras R. Lazutka akcentuoja, kad mokymosi visą gyvenimą srityje Lietuva labiausiai atsilieka nuo kitų ES valstybių. „Dirbančių žmonių dalis, dalyvaujanti mokymuose, Lietuvoje labai maža. Mūsų šalis pasižymi plačia jaunimo mokymosi aprėptimi, nors pirmaujančios ES šalys neatsilieka, o ES ragina visas nares didinti studijuojančio jaunimo dalį. Tačiau jaunimo studijų ir dėstytojų darbo sąlygos Lietuvoje nepriimtinai skurdžios“, – problemas įvardija pašnekovas.

Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra (MTTP) bei inovacijos yra ypač svarbi ūkio augimo ir užimtumo sąlyga. Šioje srityje Lietuva taip pat susiduria su problemomis – vos 6, 7 proc. visų tyrėjų dirba verslo įstaigose – tai žemiausias lygis tarp ES šalių. Akcentuojamos ir kitos problemos – mažas tyrėjų skaičius, „protų nutekėjimas“. Tai stabdo MTTP veiklą, netenkina verslo ir visuomenės poreikių.

Išsilavinę žmonės atneš teigiamų permainų

Kokie galimi sprendimai? Įgyvendinant žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, kuriai numatoma skirti beveik 14 proc. ES struktūrinių fondų lėšų, bus siekiama pritraukti ir išlaikyti žmones darbo rinkoje, skatinti aktyvesnį mokymąsi visą gyvenimą, plėtoti aukščiausios kvalifikacijos darbo jėgą ir tobulinti viešąjį administravimą.

Neabejojama, kad protingi, išsilavinę žmonės Lietuvos valstybei padėtų pasiekti teigiamų permainų ten, kur šiandien jų labiausiai trūksta. Planuojama, kad didesnės investicijos šiai sričiai, jau vykstančios ir ateityje planuojamos atskiros viešosios politikos ir paslaugų reformos prisidės prie socialinės ir ekonominės plėtros, ilgalaikio valstybės finansų tvarumo.

Kad praėjus trejiems metams po įstojimo į ES lietuviai jaučia realią ES paramos naudą, įrodo atlikti tyrimai. Pagal 2007 m. pradžioje atliktą „TNS Gallup“ apklausą paaiškėjo, kad labiausiai ES paramos naudą pajuto aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, specialistai, tarnautojai ir kaimo gyventojai. Daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų sakė jaučiantys arba greičiau jaučiantys ES struktūrinių fondų paramos naudą. Taip teigiančiųjų dalis per 2006 m. išaugo daugiau kaip dešimčia procentinių punktų – nuo 43 iki 54 proc.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.