Pirmadienį vyriausybė svarstė Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo nelietuviškus vardus ir pavardes valstybės ir savivaldybių institucijų išduodamuose dokumentuose būtų leista rašyti ir tais lotyniškais rašmenimis, kurių nėra lietuviškame raidyne.
Jei įstatymo projektui bus pritarta, nelietuviški vardai ir pavardės nebebūtų lietuvinami, o rašomi jų originalia forma.
„Šis įstatymas būtų aktualus ir naudingas, nes sutvarkytų sritį, kuri buvo ne itin daug tvarkos”, – BNS sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės pavaduotoja Jūratė Palionytė, dalyvavusi rengiant įstatymo projektą Teisingumo ministerijos sudarytoje darbo grupėje.
Kaip pabrėžė J.Palionytė, nors įstatymo projekte nekalbama apie konkrečią tautinę mažumą, tačiau norą savo vardus ir pavardes rašytis originalia forma aktyviausiai reiškė vietos lenkai, užsitikrinę ir Lenkijos vryaisuybės paramą. Anot Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės pavaduotojos, priėmus įstatymą, lenkų tautybės Lietuvos piliečiai turės galimybę pasikeisti asmens dokumentus į tokius, kuriuose jų vardai ir pavardės bus rašomi ir tais lotyniškais rašmenimis, kurių nėra lietuvių raidyne.
Dėl pritarimo įstatymo pataisų projektui bus sprendžiama vyriausybės posėdyje trečiadienį, jei vyriausybė pritars, projektas bus svarstomas Seime.
Projekto iniciatorė yra Teisingumo ministerija.
Problemų su vardų ir pavardžių rašyba valstybės ir savivaldybių išduodamuose asmens dokumentuose kildavo nelietuvių tautybės asmenims arba lietuviams, sudarantiems santuoką su užsieniečiu.
Prieš kelerius metus vyriausybė jau buvo parengusi įstatymo Dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektą, kuris būtų leidęs tautinėms mažumoms, su užsieniečiais susituokusiems Lietuvos piliečiams ir jų vaikams savo vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo nelietuviškais rašmenimis.
Tačiau tuomet Seimo Teisės departamentas konstatavo, kad projektas gali prieštarauti Konstitucijai. Šiai išvadai pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir projektas nebebuvo svarstomas Seime.
Šiuo metu Lietuvoje, rašant vardus ir pavardes asmens ir kituose dokumentuose, vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų sausio 31 dienos nutarimu.
1999 metų spalį Konstitucinis Teismas paskelbė, jog asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Lietuvos įstatymai reikalauja lietuviškais rašmenimis rašyti tik šalies piliečių vardus ir pavardes.
Anot J.Palionytės, Teisingumo ministerijos sudaryta darbo grupė, į kurią įeina ir konstitucinės teisės specialistai, ypatingą dėmesį atkreipė į faktą, jog šiuo metu yra pasikeitusios faktinės aplinkybės – Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Tai lėmė, kad žmonės dažniau keliauja, apsigyvena kitose šalyse, todėl būtina atitinkamai reaguoti į pasikeitusias sąlygas.
Kaip teigė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės pavaduotoja, Aukščiausiosios Tarybos nutarime yra palikta galimybė asmenims, turėjusiems kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes išduodamame Lietuvos piliečio pase rašyti pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.
Lietuvoje gyvenantys lenkai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia, kad būtų įteisinta jų vardų ir pavardžių originali, nesulietuvinta rašyba. Lenkijoje lietuviai jau turi galimybę asmenvardžius rašyti lietuviškais rašmenimis, jų nelenkinant.