Vakar, Sekminių dieną, daug panevėžiečių pradėjo dalyvaudami visose miesto bažnyčiose
aukotose šv. Mišiose. Sekminės – krikščioniškajame pasaulyje švenčiama Šv. Dvasios atsiuntimo šventė.
Sekminių augalas – jaunas, žalias, neseniai išsprogęs kvepiantis berželis. Berželiu ar bent jo šakelėmis senovės lietuviai per Sekmines puošdavo namus. Žmonės stengdavosi namų pastogę ar kambarių palubes apkaišyti berželio šakelėmis, kad į tuos namus atskridusi Šv. Dvasia turėtų kur nutūpti, – tada visi namiškiai gyvens taikoje, bus linksmi ir laimingi.
Senovės Lietuvoje Sekminės būdavo piemenėlių šventė. Jie vaišindavosi, linksmindavosi, tą dieną neganydavo gyvulių. Iš vakaro pripindavo vainikų iš laukinių gėlių, jais puošdavo karves ir vainikuotas pargindavo namo.
Kas per Sekmines ilgai miega, visus metus bus miegalius, tinginys, nejudrus. Vaikus reikia paplakti žalia beržo šakele, kad būtų žvalūs, linksmi ir sveiki.
Pagal senovės lietuvių papročius, per Sekmines taip pat reikia suptis sūpuoklėse. Mūsų protėviai kieme po aukštu medžiu įtaisydavo sūpuokles, jų virves apkaišydavo žalumynais, ir jaunimas supdavosi, dainuodavo.