Jonavoje veikianti azotinių trąšų gamybos akcinė bendrovė „Achema” sulaukė vieno didžiausių per dešimtmetį įvykių – praėjusį penktadienį oficialiai atidarytas antras amoniako gamybos cechas.
Anot koncerno „Achemos grupė” prezidento Bronislovo Lubio, šis įvykis dar svarbus ir dėl to, kad visoje Vakarų Europoje ir Rusijoje po 1990 metų tai pirmas naujas amoniako gamybos agregatas.
Šis amoniako gamybos kompleksas – didžiausias ir brangiausias AB „Achema” statytas objektas. Į jį investuota apie 300 mln. litų.
Amoniakas – viena svarbiausių žaliavų gaminant azoto trąšas. Pastaraisiais metais itin padidėjus azotinių trąšų gamybai ir jų poreikiui „Achemos” amoniako cechas, veikiantis jau ne vieną dešimtmetį, nebegalėjo pakankamai aprūpinti įmonės šia žaliava. Todėl daug amoniako teko pirkti svetur ir gabenti į Jonavą.
Pasak „Achemos” generalinio direktoriaus Jono Sirvydžio, nuo šiol bendrovė ne tik pasigamina užtektinai amoniako, bet ir gali jo eksportuoti. Tai yra iš pirkėjos tapo gamintoja ir pardavėja.
Naujasis amoniako cechas pirmas tonas produkcijos pagamino praėjusių metų lapkričio 6 dieną. Ši data ir laikoma cecho gimtadieniu. Tačiau užtruko kiti įvairūs baigiamieji darbai, todėl oficialus atidarymas įvyko tik dabar. Iki šios dienos naujasis amoniako cechas jau pagamino 280 tūkst. tonų amoniako. Jo paros našumas – 1,5 tūkst. tonų produkcijos. Metinis cecho našumas turėtų siekti 1,1 mln. tonų amoniako.
Kaip sakė J.Sirvydis, tai didelis įvykis visai „Achemai”, mat šį cechą sumanyta statyti dar prieš du dešimtmečius. Cecho, kuriame dabar veikia naujasis amoniako gamybos agregatas, statybos prasidėjo 1986-aisiais, bet netrukus buvo sustabdytos. Prie šio klausimo grįžta jau įmonei tapus privačia – 1996 metais. Tačiau per dešimtmetį netrūko įvairiausių kliūčių, abejonių, statybininkų, technologijų paieškų.
Pasak koncerno prezidento B.Lubio, investuota palyginti nedidelė suma. Daug laimėta ir sutaupyta dėl to, kad jau anksčiau buvo pradėta rengti tokio cecho bazė, planai, statyti pastatai, montuoti kai kurie įrenginiai. B.Lubio teigimu, jei būtų tekę statyti visiškai naują tokio tipo cechą, investicijų suma būtų siekusi milijardą litų.
Generalinį naujojo cecho projektą parengė Ukrainos azoto pramonės institutas. Dalis įrenginių atgabenta iš Rusijos, kiti pagal specialų užsakymą gaminti Čekijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, JAV.
Cechas unikalus tuo, kad pats generuoja šilumą ir sunaudoja ją paversdamas garais, kurie savo ruožtu vėl naudojami tiek technologiniam procesui, tiek įrenginiams.
Anot B.Lubio, aplinkosaugos požiūriu amoniako gamyba Jonavoje labai švari. Čia įdiegta naujausia, visiškai kompiuterizuota proceso valdymo sistema ir naudojamos technologijos leidžia sumažinti išmetamų azoto oksidų kiekį 10 proc., taip pat sutaupyti vienai tonai produkcijos pagaminti reikalingų dujų.
Oficialiose atidarymo iškilmėse dalyvavo ir sveikinimo kalbas sakė daugybė garbių svečių. Seimo pirmininko Viktoro Muntiano žodžius perdavė Seimo narys Algimantas Matulevičius, atvyko pasveikinti ir kiti parlamentarai – Juozas Jaruševičius, Birutė Vėsaitė, objekto statybą finansavusio SEB Vilniaus banko atstovai.