Per 10-ąjį Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimą itin dažnai minėti Estijos įvykiai ir esą stiprėjanti Rusijos agresija, linksniuotas Valstybės saugumo departamento vadovo elgesys, reikštas susirūpinimas dėl teismų darbo, žemės grąžinimo ir masinio jos supirkinėjimo
Beveik prieš 19 metų kaip masinis judėjimas susibūręs Sąjūdis šiandien turi 22 realiai veikiančius skyrius, vienijančius apie 3 tūkst. narių.
Dalyvauti praėjusį šeštadienį vykusiame suvažiavime susirinko per 160 delegatų ir svečių (ankstesnis renginys sulaukė apie 300 dalyvių). Tarp jų pasigesta valdžios atstovų, Sąjūdžio rėmėjomis laikomų dešiniųjų partijų – konservatorių ir krikščionių demokratų – vadovų.
Stebėjosi prezidentu
Daugelis suvažiavimo kalbėtojų pabrėžė vis agresyvesnio Rusijos ekonominio ir politinio skverbimosi pavojų, pavyzdžiu rodė nesenus Estijos įvykius. „Sąjūdis negali būti tam abejingas. Savo poziciją parodėme surengdami paramos Estijai akciją”, – pabrėžė Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas.
Jis teigė nematąs Valstybės saugumo departamento (VSD) aktyvumo neutralizuojant Rusijos įtaką, stebėjosi situacija, kai Lietuvoje iš darbo atleidžiami patriotai, o kai kurie net žūva.
Per suvažiavimą nuogąstauta, kad prezidentas Valdas Adamkus esą neatsižvelgė į Sąjūdžio pasiūlytas VSD vadovų kandidatūras. Ciniška operacija R.Kupčinskas pavadino lietuviškų ginklų kūrėjo Algimanto Petrusevičiaus pasodinimą už grotų. „Teisingumas yra svarbiausia visuomenės vertybė. Sąjūdis jau 8 metus siekia, kad visuomenė dalyvautų teismų posėdžiuose, stebėtų, kokie sprendimai priimami”, – teigė R.Kupčinskas.
Jis taip pat kritikavo valdžios atstovų nesirūpinimą lietuviškomis mokyklomis Rytų Lietuvoje, pasisakė už šauktinių kariuomenės kūrimą, nes dabartinės kariuomenės galimybės ginti šalies teritoriją esą yra abejotinos.
Buvęs kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis taip pat pabrėžė, kad mato Lietuvą einančią pavojinga kryptimi. Kaip pavyzdžius jis vėl vardijo A.Petrusevičiaus įkalinimą, ir tai, kad kandidatu į VSD vadovus prezidentas pasirinko asmenį iš „to paties rato, kaip ir ankstesnis”.
J.Kronkaitį stebina ir kai kurie šalies vadovo sprendimai dėl teisėjų skyrimo. Buvęs kariuomenės vadas kaip neigiamą šiandienos tendenciją įvardijo protestuotojų prieš teismų sprendimus persekiojimą.
Reikia labiau atsiverti
Teismų sistemos abejingumas žmogui užkliuvo ir Sąjūdžio garbės pirmininkui profesoriui Vytautui Landsbergiui. „Šiandienos Lietuvoje yra takoskyra ne tarp dešinės ir kairės, o tarp nuostatų: man vis tiek ir man ne vis tiek”, – pabrėžė jis. Anot V.Landsbergio, šiandien yra būtinas Lietuvos išlikimo sąjūdis.
Kalbėtojas kvietė labiau panaudoti Sąjūdžio istoriją, struktūras, veiklos metodus rengiant įvairias akcijas, ragino skyrius labiau atsiverti viešajam gyvenimui. „Nesibarsime, kalbėsime tik apie gerus dalykus, vėliau dainuosime”, – siūlė europarlamentaras.
Kitas žinomas anų laikų Sąjūdžio veikėjas profesorius Bronius Genzelis informavo apie kitais metais numatomus jubiliejinius renginius, skirtus Sąjūdžio 20-mečiui. Ta proga planuojama išleisti enciklopedinį leidinį apie Sąjūdžio istoriją iki Nepriklausomybės paskelbimo, surengti tarptautinę konferenciją.
Negailėjo patarimų
Per suvažiavimą svarstyta nemažai rezoliucijų. Vienoje jų Seimas raginamas įteisinti visuomenės atstovų dalyvavimą teismų sistemoje, kaip esą yra daugelyje demokratinių valstybių. Pasak sąjūdininkų, šiuo metu tam yra susiklosčiusios palankios aplinkybės, nes parlamentas ėmėsi iniciatyvos keisti kai kuriuos su tuo susijusius Konstitucijos straipsnius.
Suvažiavimo delegatai taip pat ragino imtis valstybinių priemonių, kad žemė būtų naudojama tikslingai, o ne tik perpardavinėjama. Sąjūdžio aktyvistai reikalavo, kad būtų viešai skelbiami duomenys, kas ir kiek lengvatinėmis sąlygomis įsigijo žemės, kam, kokio dydžio bei kokiems tikslams yra suteikta Europos Sąjungos parama. Be to, siūlyta neleisti lengvatininkams pardavinėti žemės ir kito nekilnojamojo turto 10 ar 20 metų.
Užsienio reikalų ministeriją sąjūdininkai ragino aktyviau ginti Lietuvos pozicijas dėl buvusios ambasados Romoje pastato, o premjerą ir Vyriausybę – panaikinti lietuviškų mokyklų Rytų Lietuvoje finansinę diskriminaciją.
Išlaikė postą
Sąjūdžio tarybos pirmininku, kaip ir tikėtasi, buvo perrinktas R.Kupčinskas.
LŽ jis teigė nemanąs, kad siekiant didinti organizacijos įtaką derėtų jungtis su kitais pastaruoju metu Lietuvoje atsiradusiais pilietiniais judėjimais, keliančiais panašius tikslus. „Labai gerai, kad susibūrė kitos patriotinės organizacijos. Anksčiau norėjome, kad jos telktųsi po mūsų skėčiu. Dabar esame už bendravimą ir bendradarbiavimą su jomis, tačiau ne jungimąsi”, – sakė R.Kupčinskas.
Jis tvirtino, kad Sąjūdžiui atėjo metas labiau priartėti prie kasdienių žmonių problemų sprendimo, aktyviau veikti savivaldybėse, seniūnijose. „Galėtume rasti nišą prisidėdami sprendžiant aktualias komunalinių paslaugų, šildymo problemas”, – kalbėjo Sąjūdžio tarybos pirmininkas.