Iš Lietuvos išvykę ekonominiai emigrantai, kelerius metus itin aktyviai perkantys šalies nekilnojamąjį turtą, pastaruoju metu po truputį keičia poreikius – anksčiau itin domėjęsi būstu centre ar senamiestyje bei žemės sklypais, vis labiau ima reikšti susidomėjimą ekonominės klasės būstu. Daugiausia besidominčiųjų būstu Lietuvoje, kaip ir anksčiau, yra tarp išvykusiųjų į Ispaniją, Airiją, Didžiąją Britaniją.
„Ankščiau emigrantai daugiausiai pirkdavo būstus centre bei senamiestyje. Taip pat dažnai buvo perkami žemės sklypai. Pastaruoju metu išeivius labiausiai domina naujos statybos, ekonominės klasės 1,5–2 kambarių butai sostinėje bei didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Neretai įsigytas turtas yra iš karto išnuomojamas, kol pasibaigs užsienyje turimos darbo sutartys arba bus galutinai apsispręsta grįžti į Lietuvą”, – sakė nekilnojamojo turto bendrovės „InReal” Tarpininkavimo departamento vadovas Mindaugas Šimkus.
Anot jo, viena iš pagrindinių emigrantų poreikio perkant būstą pasikeitimo priežasčių – smarkiai pabrangęs nekilnojamasis turtas.
Lietuvoje būsto ieškantys išeiviai dažniausiai atsiveža nemažą pradinį įnašą, tačiau jiems dažniausiai reikia imti ir paskolas iš bankų. Užsienyje pajamas gaunantiems darbuotojams bankai skolina mažesnes sumas, todėl pirkėjams jau reikia turėti sukauptą tam tikrą kapitalą.
„Ekonominių emigrantų aktyvumą lemia ir elektroninės paslaugos. Būstą galima išsirinkti internete, o grįžus kad ir kelioms dienoms, spėjama pasirašyti sutartį, sutvarkyti kitus formalumus. Apskritai Lietuvoje būstus įsigyjantys ekonominiai emigrantai pamažu tampa atskira klientų grupe”, – sakė „InReal” atstovas.
Statistikos departamento duomenimis, pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, 2006 m. į užsienį gyventi nuolatinai arba ilgiau negu 6 mėnesiams išvyko apie 12,6 tūkst. Lietuvos gyventojų (2005 m. – 15,6 tūkst.). Daugiausia žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę (3,2 tūkst.), JAV (1,8 tūkst.), Airiją (1,3 tūkst.), Vokietiją (1,1 tūkst.), Rusijos Federaciją (0,9 tūkst.), Ispaniją (0,8 tūkst). Apie penktadalį emigrantų sudarė 25–29 metų amžiaus gyventojai, apie 15 procentų – 20–24 metų amžiaus, 12 procentų – 30–34 metų amžiaus gyventojai.