Statybininkų uždarbis: mitai ir tikrovė

Šalyje jau ne vienus metus sklando mitų apie didelį paklausių specialybių darbuotojų, ypač statybininkų, darbo užmokestį. Esą suvirintojai per mėnesį nesunkiai uždirba 6-8 tūkst. litų, o juodadarbiais vadinami statybų pagalbiniai darbininkai pirštų nepajudina ir už 2 tūkst. litų.

Ne visada spėja susekti

Kaip sakė pavardės nenorėjęs skelbti vienos žinomos miesto statybos bendrovės vadovas, trūkstant darbo jėgos, kylant statybinių medžiagų kainoms, darbuotojų uždarbį nustato rinka. Antai jo vadovaujamoje įmonėje praėjusį mėnesį darbų vadovai popieriuje uždirbo nuo 3,5 iki 4 tūkst. litų. Jeigu objektas ne Alytuje, visiems darbininkams mokama per 300 litų komandiruotpinigių.

Statybos įmonėje šiuo metu daugiausia dirba betonuotojų. Jie darbuojasi atsakingų konstrukcijų statybose. Betonuotojams per mėnesį priskaičiuojama 1,9 tūkst. litų ir komandiruotpinigiai. Tinkuotojai gauna kiek daugiau – 2,1 tūkst. litų. Direktorius neslėpė, kad juodadarbiais vadinami pagalbiniai darbininkai per mėnesį uždirba nuo 1 iki 1,2 tūkst. litų ir, žinoma, komandiruotpinigių. Pasakojama, kad didesnėse statybos įmonėse pagalbininkai kartais tik rūko, imituoja darbą. Darbų vadovas ne visada spėja susekti, ką šie veikia.

O kiek per mėnesį priskaičiuojama suvirintojams? Pasak direktoriaus, bendrovėje dirbantys aukštos kvalifikacijos suvirintojai, neatskaičius mokesčių, uždirba 2,3 tūkst. litų. Jiems irgi mokami komandiruotpinigiai, lauko priedai.

Direktorius pridūrė, kad jo įmonėje darbo užmokestis niekada nebuvo ir nebus mokamas vokeliuose, nebus menkinamos darbuotojų socialinės garantijos.

Uždirba ir po darbo valandų

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje statybose žmonės uždirba daugiau nei Alytuje. Mitus apie pasakiškus statybininkų uždarbius maitina tai, kad statybos bendrovėse, kurios pačios stato daugiabučius gyvenamuosius namus, pačios parduoda butus, darbuotojų atlyginimai kur kas didesni. Ir dar. „Tarkime, mūrininkas, dirbdamas darbo metu, nepervargdamas, parūkydamas, sumūrija 1 kubinį metrą plytų mūro. Jam už tai sumokama apie 100 litų. Po darbo, nuskubėjęs pas namą privačiai statantį gyventoją, iki vakaro jis gali laisvai sumūryti 1-2 kubinius metrus. Privatininkai už kubinį metrą duoda apie 200 litų”, – pasakojo direktorius.

Taigi per dieną alaus ar kitų gėrimų nepadauginęs mūrininkas gali uždirbti nuo 300 iki 500 litų, per mėnesį apie 6-10 tūkst.

Lietuviai tėvynėje jau gali uždirbti tuos pačius pinigus kaip ir užsienyje. Tiesa, užsakovus ne visada tenkina sparčiai dirbančių statybininkų darbų kokybė. Paklaustas, kiek uždirba plytelių klojėjai, staliai, direktorius atsakė šių kategorijų darbuotojus samdantis iš subrangovų organizacijų.

Sąlygas diktuoja ieškotojai

Direktorius neslėpė, kad pastaruoju metu, kai trūksta žmonių, sąlygas darbdaviams pradeda diktuoti darbininkai. Pirmiesiems tenka vis dažniau taikstytis ir su pavaldinio žalingais įpročiais. Bendrovės vadovas prisiminė vieną atvejį: „Neseniai viename objekte darbų vadovas ryte pastebėjo dar labai „šiltą” darbuotoją. Eiti į objektą neleidome. Vyras liko buitinėse patalpose. Darbo laiko apskaitos dokumentuose įrašėme, kad jis tą dieną buvo nušalintas, nedirbo. Iš darbo jo neatleidome.”

Paprastai girtaujantys darbininkai vienoje įmonėje užsibūna kelis mėnesius, o paskui keliauja į kitą. Darbą jie randa nesunkiai.

Reikia tik noro dirbti

Darbdavių reikalavimai tokie, kaip, pavyzdžiui, aukštasis išsilavinimas valytojai ar pardavėjai, – seniai praeityje. Dauguma įmonių vadovų iš būsimų darbuotojų ir pavaldinių prašo vieno – noro dirbti. Tiesa, dažnai siūlo žmonių poreikių neatitinkantį atlyginimą. Alytuje trūksta statybos, pramonės, medienos, paslaugų sektorių darbuotojų, tolimųjų reisų vairuotojų. Beje, pastariesiems su dienpinigiais mokama nuo 3,5 iki 5 tūkst. litų per mėnesį. Šiuo metu Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis – 1 tūkst. 776 litai.

Pasak Alytaus darbo biržos direktoriaus Regimanto Mačiulio, dabar sąlygas darbdaviams pradeda diktuoti ieškantieji darbo. Darbo biržoje šiuo metu užregistruota apie 500 laisvų darbo vietų. Darbo siūloma specialistams, yra nekvalifikuotų darbuotojų poreikis. R.Mačiulis sakė, kad minėtuose sektoriuose darbo užmokestis kyla. Tačiau į Alytų ieškoti darbuotojų atvyksta darbdavių iš kitų regionų, siūlo didesnį uždarbį, savo lėšomis apgyvendina. „Alytuje kyla ir darbo vietų patrauklumo problema. Žmonės ieško ne tik didesnio atlyginimo, bet ir geresnių darbo sąlygų”, – kalbėjo R.Mačiulis.