Vasara nekelia ypatingų problemų vaikų saugumo gatvėse atžvilgiu, tačiau tėvams nederėtų pamiršti pasirūpinti į mokyklas ir darželius nebeinančiais mažaisiais.
„Net keista, tačiau ne vasarą, kai visi vaikai pasipila iš mokymo ir auklėjimo įstaigų, o rudenį, kai grįžta į jas, yra daugiau problemų.
Tai galima paaiškinti tuo, kad nemažai jų pasibaigus mokslo metams atsiduria stovyklose ar tėvų išvežami į kaimus”, – sako Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus (EPS) viršininkas Saulius Švėgžda.
Vis gi eismo saugumas nėra sezoninis dalykas – jis rūpėti tėvams nuolat, tvirtina policijos pareigūnas.
Pavyzdžių – apstu
„Geriausiai situaciją iliustruoja įvykiai mieste. Neseniai Minijos ir Strėvos gatvėje, pėsčiųjų perėjoje, buvo sužalotas 7 metų berniukas. Įdomiausia tai, kad nelaimė įvyko 10 valandą vakaro, kai tokio amžiaus vaikas jau seniai turėjo būti namuose. Matyt, ne visiems tėvams rūpi, kur yra ir ką daro net ir mažamečiai jų vaikai”, – teigia S. Švėgžda.
Pasak jo, suaugusieji privalo darbo metu namuose paliekamiems mažiesiems paaiškinti pavojus, jų laukiančius gatvėse, netgi tose pačiose pėsčiųjų perėjose.
„Kitas pavyzdys – taip pat iš Minijos gatvės. Perėjoje ties Kalnupės gatve buvo partrenkta 7 metukų mergaitė. Jos broliukas spėjo perbėgti gatvę, o mergaitė į važiuojamąją dalį išbėgo net nesidairydama. Tokių vaizdų, kai per gatvę bėga visa grupelė vaikų, turbūt yra matę visi vairuotojai”, – perspėja EPS viršininkas.
Be to, anot jo, net kiemuose vaikai privalo būti atsargūs važiuodami dviračiu.
Kitas vaikų saugumo aspektas irgi susijęs su tėvais – kaip ir kasdien, taip ir į atostogų ar pramoginę kelionę vasarą savo automobiliu leisdamiesi suaugusieji labai dažnai ignoruoja Kelių eismo taisyklių reikalavimus vaikus iki 3 metų amžiaus vežti specialiose kėdutėse, o vyresnius prisegti saugos diržais.
Mokyklose – minimalus dėmesys
Šiuo metu beveik visa atsakomybė už saugaus eismo žinių suteikimą ir tenka tėvams.
Oficialios mokymo programos mokyklose numato tik pusvalandį per savaitę, kuomet vaikams pasakojama apie saugų eismą – 5-8 klasių moksleiviams yra dėstomas vienintelis teorinis dalykas „Žmogaus sauga”, į kurį įeina ir civilinė bei priešgaisrinė sauga. 9-12 klasėse saugaus eismo mokymas iš viso nėra vykdomas.
Viena iš išeičių – privačios iniciatyvos. Jų Lietuvoje kol kas nedaug, o viena iš reikšmingiausių – jau trejus metus šalies mokyklose vykdomas praktinis edukacinis „Hansa lizingo” inicijuotas saugaus eismo projektas „Eismo klasė”.
Instruktoriai tokių pamokų metu specialiu automobiliu vaikams mokyklos kieme demonstruoja avarines situacijas keliuose, vaikai patys pradeda suprasti, kad negalima staigiai išbėgti į gatvę, nes net ir nedideliu greičiu važiuojantis automobilis gali nespėti sustoti. Specialiai įrengtame automobilyje vaikams leidžiama pajusti staigaus stabdymo skirtumus prisisegus diržus ir be jų.
Nėra kam mokyti
Be to, kasmet Lietuvoje vyksta akcija „Saugokime jaunas gyvybes keliuose”, kurios metu rengiami konkursai „Šviesoforas” (pradinių klasių mokiniams), „Saugus ratas” (dviratininkams), „Mopedas” ir „Automobilininkas”.
Klaipėdoje šiuos renginius kuruojantis uostamiesčio VPK Viešosios policijos pareigūnas Vidas Miknius pripažįsta, kad mokyklose eismo saugumui skiriama nepakankamai dėmesio.
„Mūsų, konkursų organizatorių, iniciatyva nuo šių mokslo metų mokyklose atsirado valandėlė, skirta eismo saugumui.
Tačiau yra kita problema – nėra kam to dalyko moksleiviams dėstyti. Pirma, mokytojai daugiausiai dėmesio skiria savo dalyko išdėstymui, antra, ne kiekvienas mokytojas, net turintis vairuotojo pažymėjimą, gali vaikams paaiškinti vieną ar kitą situaciją gatvėse”, – nusivylimo neslepia V. Miknius.
Be to, anot jo, ir tėvai savo vaikų saugumui gatvėse skiria ne itin daug dėmesio.
„Aišku, eidami per perėją jie laiko vaiką už rankos, tačiau daugiau jokių eismo subtilybių neaiškina”, – teigia pareigūnas.
————————————
2006 m. Lietuvoje užfiksuota 1490 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo vaikai (2005 m.- 1527), 593 įvykiai, kuriuose nukentėjo pėstieji vaikai (2005 m. – 644). Pernai sumažėjo avarijų, kuriose vaikai nukentėjo dėl savo neatsargumo: pėstieji vaikai 2006 m. dėl savo kaltės nukentėjo 23 proc. rečiau, o kituose įvykiuose – 16,6 proc. rečiau.
Šiais metais per keturis mėnesius šalyje nukentėjo 386 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį – 267), žuvo 11. 125 vaikai sužaloti ir 5 vaikai žuvo dėl savo kaltės. Iš visų nukentėjusiųjų beveik pusė – 191 – vaikų buvo pėstieji, 84 jų nukentėjo, o dar 3 žuvo dėl savo kaltės.