Apie viešųjų tualetų poreikį uostamiestyje prirašytos jaučio odos, tačiau atšilus orui ir medžiams sužaliavus, Klaipėdos svečiai ir vėl užverčia autobusų ir taksi vairuotojus klausimais, kur tokias vietas rasti.
Striuka ir patiems vairuotojams, kurie gamtos žaluma džiaugiasi dar ir dėl kitos priežasties – krūmai atstoja taip trūkstamas išvietes.
Klaipėdietis taksi vairuotojas Stasys Petrauskas atliko nedidelį eksperimentą ir tiesiog įdomumo dėlei nufotografavo anksčiau visame mieste veikusius viešuosius tualetus, kurie tarnaudavo ne tik vežėjams, bet ir miestiečiams.
Fotoaparatu vyriškis įamžino apie 14 tokių vietų – nė viena iš jų šiandien neveikia net už pinigus. Ant kai kurių jau metų metus puikuojasi užrašas „Remontas”. Visi šie tualetai buvo privatizuoti arba uždaryti.
Iš kitų miestų atvykusiems klientams jis pataria gamtinius reikalus atlikti didžiųjų prekybos centrų tualetuose, o senamiestyje – užsukti į kavinę kavos, nes didžioji dauguma verslininkų už dyką išvietėmis naudotis neleidžia. Paklaustas, kaip šią problemą, kilus reikalui išsprendžia pats, vyriškis šypteli – „visaip būna, dažniausiai ieškau medžių”.
Šiemet Klaipėda praturtės tik vienu stacionariu tualetu, kuriam jau ieškoma vietos senamiestyje. Biotualetų daugiau nei yra iki šiol (visame mieste – 29), pridygs tik ypatingų švenčių dienomis – per didžiuosius koncertus ir renginius.
Gadino orą bibliotekininkėms
Šiuo metu miesto centre gamtinius reikalus galima atlikti Pilies gatvėje, prie senosios perkėlos, Skulptūrų parke pastatytuose stacionariuose tualetuose.
Dar vieno, stovėjusio Sukilėlių gatvėje, priešais Technikos biblioteką, teko atsisakyti bibliotekininkių prašymu – mat šios dėl sklindančios smarvės darbe negalėdavo atsidaryti langų.
Senamiestyje – išviečių trūkumas, tačiau valdininkai numatę šiemet nupirkti tik vieną stacionarų tualetą ir įrengti kažkur pačioje miesto širdyje. Kada tai bus padaryta – nežino net jie patys. Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės žodžiais – kol kas tik ieškoma tinkama vieta, o visa kita yra „neaišku”.
Kasdavo duobes
Tuo metu viešojo transporto ir privačių taksi firmų vairuotojai ugdo ištvermę ir kantrybę prie vairo. Jiems nepakanka maršrutų galinėse sustojimo aikštelėse pastatytų biotualetų.
Pagal nustatytą tvarką, šiuo metu privaloma po išvietę įrengti nors viename maršruto gale. Taip ir yra padaryta, tačiau kai kurie maršrutai yra tokie ilgi, jog vairuotojai priversti išeities ieškoti pakeliui.
VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” vadovo Gintaro Neniškio teigimu, pernai Miesto tvarkymo skyriaus jis paprašė papildomai pastatyti biotualetus abiejose bet kokio maršruto galinėse stotelėse. Nors prašymas liko nepatenkintas, G. Neniškis ramus yra bent jau dėl to, kad šis poreikis valdininkams yra žinomas.
„Dabar jau nėra taip liūdna, kaip prieš 5 metus buvo. Biotualetus tada vairuotojai retenybe vadino. Kadangi katastrofiškai trūko ir stacionarių, tai vieno maršruto vairuotojai pakeliui buvo net slaptą duobę išsikasę”, – pasakojo G. Neniškis.
Šį sezoną vyrai duobių nekas, tačiau visą vasarą ir vėl „laistys” gamtą.
Vežiojasi vandens bakelius
Vingio gatvės ir Jūrininkų prospekto galinėje autobusų sustojimo aikštelėje stovinčiais dviem biotualetais naudojasi vos vienas kitas vairuotojas.
Pietų pertraukėlės metu vyrai emocingai aptarinėjo išviečių problemą. Dienraščiui jie aiškino, kad dvi būdelės stovinčios per toli nuo jų sustojimo vietos.
„Išeitys tik dvi – arba iki jų bėgame su stresu, arba viską darome čia pat, po medžiu, – visa laimė, kad toks didelis. Autobusuose juk laikome pinigus, intervalas tarp važiavimų – vos 5 minutės, tai kaip per tą laiką spėti suslėpti pinigus, nubėgti iki išvietės ir po to grįžus vėl juos išsidėlioti? Be to, dar ir rankas reikia nusiplauti, vandens nėra, tai patys bakuose vežiojamės”, – savo problemas dėliojo vyrai.
9-ojo maršruto mikroautobusų vairuotojai siūlė valdininkams patiems apsilankyti „tose mėlynose būdelėse”.
„Neinam į jas dar ir todėl, kad dvokia neapsakomai. Drabužiai kaipmat smarvės prisigeria, kaip keleiviams į akis žiūrėti?” – piktinosi vežėjai.
Čia pat vairuotojai pademonstravo, kokiomis sąlygomis bando laikytis higienos. Po pietų pertraukėlės rankas plaunasi iš namų atsivežtu vandeniu, o šiukšles meta į pačių pasidarytas dėžes iš padangų – galinėje maršruto aikštelėje jų pastatyti nepasivarginta.
Patikrinimai – tik formalumas
Biotualetų kvapas užima nosis ne tik vairuotojams, į juos privengia užsukti ir miesto svečiai. Reidų metu patikrinti, kaip viešų išviečių prižiūrėtojai laikosi higienos normų, yra sudėtinga net patiems valdininkams.
Pagal nustatytą biurokratinę tvarką, tam, kad reido aktas būtų pripažintas oficialiu, į patikrinimus būtina važiuoti kartu su tualetus prižiūrinčių įstaigų atstovais. Šiems apie reidą reikia pranešti iš anksto. Savaime aišku, kad delegacijai tikrinant išvietes, šios jau būna išvalytos, išblizgintos ir net tualetinio popieriaus tokia proga būna padėta.
Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus Sanitarijos poskyris šį pavasarį tikrino stacionarių tualetų švarą. Didelių priekaištų dėl higienos tikrintojai neturėjo, tačiau, pasak poskyrio vedėjos Ninos Gendvilienės, jeigu ir būtų turėję, kažin kas po pastabų keistųsi.
„Pažiūrėkit, pavyzdžiui, kas abiejose turgavietėse vyksta – net prekeiviai, kurie moka pinigus už vietą, privalo dar ir už tualetą susimokėti. Akivaizdu, kad išviečių trūksta, o ir esamose nei vandens, nei popieriaus nebūna.
Pavargau apie tai kalbėti, nes kalbos tuščios – kai kurių atsakingų skyrių vadovų pozicija šiuo klausimu iš metų į metus nesikeičia – esą Europoje viešųjų tualetų jau seniai nebeliko, tai ir mums nereikia”, – aiškino N. Gendvilienė.
Uostamiestyje šiuo metu gyvena apie 187 tūkst. gyventojų. Šiam skaičiui miesto valdžia parūpinusi 29 biotualetus, 12 paplūdimiuose ir dar keletą miesto centre veikiančių stacionarių išviečių.