Lietuva įspėjama neišlaidauti

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor’s”, nerimaudama dėl grėsmių šalies ekonomikai, pakeitė Lietuvos skolinimosi perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Tai įspėjimas Lietuvai neišlaidauti.

Kol kas mūsų šaliai palikti jau anksčiau suteikti skolinimosi reitingai, tačiau jeigu nebus imtasi veiksmų, jie gali būti sumažinti, kaip tai jau padaryta Latvijai.

„Perspektyvos pakeitimas į neigiamą nereiškia, kad reitingai tikrai bus sumažinti, tačiau tai pakankamai rimtas signalas”, – „Kauno dienai” sakė naujasis finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis tikisi, kad šis signalas bus išgirstas visų politinių jėgų. Anot jo, Lietuva neignoruoja šių įspėjimų – Vyriausybė toliau tęs jau pradėtas bei suplanuotas priemones, padedančias išvengti reitingų sumažinimo.

„Standard & Poor’s” Lietuvos retingų perspektyvą pakeitė dėl toliau didėjančios vidaus paklausos, kurią padidino augančios gyventojų pajamos ir sparti kreditavimo plėtra. Tai didina ekonomikos nesubalansuotumą bei jos perkaitimo grėsmę. Ekspertų pastebėjimu, makroekonominį šalies nestabilumą taip pat atspindi didėjanti infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas.

„Standard & Poor’s” kol kas paliko galioti Lietuvai anksčiau suteiktus A ilgalaikio skolinimosi ir A-1 trumpalaikio skolinimosi reitingus.

Pagal Vyriausybės patvirtintas kitų metų biudžeto pajamas ir išlaidas 2008 m. fiskalinis deficitas bus ne didesnis nei 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Numatyta, kad visos šių metų viršplaninės pajamos bus skirtos fiskaliniam deficitui sumažinti.

Premjeras Gediminas Kirkilas sakė, kad artimiausiame Vyriausybės posėdyje tarptautinių ekspertų išvados ir rekomendacijos bus aptartos su Lietuvos banko atstovais.

SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos nuomone, Lietuva turi kelis mėnesius, per kuriuos turės imtis priemonių fiskalinės politikos srityje, pirmiausia – stengiantis riboti viešąsias išlaidas ir kaip galima geriau surinkti biudžeto pajamas. Taip pat „būtų pagirtina, jeigu jau šiemet valstybė galėtų priartėti prie nedeficitinio biudžeto”. Suvaldyti augančią infliaciją tokioje mažoje valstybėje kaip Lietuva, kuri vykdo pasyvią pinigų politiką, nelabai galima, todėl pagrindinės priemonės lieka fiskalinės politikos srityje.

Vis dėlto, G. Nausėdos nuomone, pastaruoju metu pernelyg eskaluojamos Baltijos valstybių ekonominės problemos – „nuolatinėmis kalbomis apie gresiantį ekonomikos perkaitimą atkreipiamas dėmesys į Baltijos valstybes, ypač Latviją ir Lietuvą, tačiau ne iš gerosios pusės”. Analitiko įsitikinimu, Lietuvos ekonomikos perkaitimo grėsmės yra pernelyg sutirštintos, tačiau tai nereiškia, kad mūsų šalis gali ignoruoti pasigirstančius įspėjimus.