Nuo 2004-ųjų, kai buvo prie vairo sulaikytiems neblaiviems vairuotojams pradėtos skaityti privalomos paskaitos apie alkoholio ir narkotikų žalą, girtų asmenų sukeltų avarijų beveik nemažėja, tad vis dažniau pasigirsta nuomonių, jog tokios paskaitos yra jokios naudos neduodantis formalumas.
„Šiais laikais mes negalime kalbėti apie visišką alkoholio nevartojimą, tačiau svarbu paaiškinti galinčias kilti pasekmes”, – sako nuo pat privalomų kursų atsiradimo paskaitas Klaipėdos sveikatos priežiūros centre skaitanti prevencinės medicinos gydytoja Danutė Dirgėlienė.
Kasmet jos klausytojais trims akademinėms valandoms tampa apie pusantro šimto klaipėdiečių.
Ar įmanoma suaugusiam žmogui paaiškinti, kad alkoholis prie vairo yra pavojingas dalykas?
Beveik visi tie, kurie čia ateina, sako: „Supratau, pasimokiau visam gyvenimui”. Tačiau kai kuriems pasižiūri į akis ir supranti, kad jie piktnaudžiauja alkoholiu – tokiems žmonėms sunku susivaldyti, ir net iš vakaro, prieš paskaitą, jie geria.
Sėdėdami prie stalo kartais net įsikimba – kad rankos nedrebėtų, bet vis tiek aiškina, kad išgėręs prie vairo buvo sulaikytas atsitiktinai, o dabar pasimokęs ilgam.
Visų malda beveik vienoda – jie tik pavežę draugą į kiemą ar garažą, ir juos sustabdžiusi policija. Jie neva buvo išgėrę nedaug, tačiau susiginčijo su pareigūnais ir šie todėl juos nubaudė.
Ar jūs jais tikite?
Aš netikiu. Tikiu tik kai kuriais atvejais, kai matosi, kad žmogus iš tiesų yra dėkingas likimui, jog buvo tik sulaikytas, o nepadarė avarijos. Tokie sako: „Kai pradedi galvoti, kas galėjo įvykti, plaukai šiaušiasi”.
Buvo net vienas jaunuolis, kuris po to giliai įtikėjo Dievą, ir net pats pradėjo dirbti Dvasinės pagalbos jaunimui centre socialiniu darbuotoju.
O kiti… Daliname tokias atmintines, kur juodu ant balto parašyta apie alkoholio žalą. Dažnai aš jas randu paliktas ant kėdės prie kabineto durų. Yra atvirai pasakančiųjų, kad jokios paskaitos jų neperauklės
Tai gal jiems būtų naudingesnė ne tokia paskaita, o psichiatro pagalba?
Be abejo, įmanoma ir psichoterapeuto pagalba, ir hipnozės seansai, bet tai daroma tik tada, kai žmogus – ligonis, kai vyksta jo detoksikacija.
Kursų tikslas nėra žmones padaryti blaivininkais – jie patys turi spręsti, kada gerti. Tačiau siekiame įtvirtinti nuostatą, kad sėdant prie vairo jis nė lašo nevartotų net kelionės išvakarėse, ir kad alkoholio vartojimas gali sukelti problemų ne tik jam, bet ir kitiems žmonėms.
Kodėl išgėrus vienas žmogus sėda prie vairo, o kitas suvokia, kad tai – baisu?
Čia – atsakomybės jausmas. Kai žmogus išgeria, pasidaro labai drąsus, nori pademonstruoti savo vyriškumą, pasirodyti prieš kitus. Tai ypač pasireiškia tiems, kurie yra vieniši, kuriems būnant blaiviems sunku bendrauti.
Labai didelę įtaką turi auklėjimas. Pirmiausia turėtų būti dirbama šeimoje – vaikai neturėtų matyti blogų pavyzdžių. Asmeniniu pavyzdžiu galima padaryti labai daug.
Gal kitos priemonės būtų veiksmingesnės už paskaitas – pavyzdžiui, socialinės reklamos su avarijų vaizdais demonstravimas?
Žinoma, regimoji žmogaus atmintis tokiu atveju būtų veiksmingesnė. Juk sunku nupasakoti vaizdingiau už vaizdo klipą.
Ar jūs tikite, kad kada nors situacija gatvėse pasikeis?
Labai daug laiko turės praeiti. Daug, gal pora kartų. Jei jūs auklėsite savo vaikus, o šie – savo, tada gal ir bus galima sulaukti tų laikų.
Nauda yra ar ne?
Pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Taip apie paskaitas, kuriose dėstoma alkoholio ir narkotikų žala, mano Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Saulius Švėgžda
„Tokios paskaitos būtų geras dalykas, jei jos turėtų prevencinę naudą. O dabar jos tėra tik formalumas ir lėšų švaistymas. Pavyzdžiui, girtų vairuotojų viešinimas būtų daug veiksmingesnis”, – įsitikinęs pareigūnas.
„Žinoma, jei paskaitos atliekamos formaliai, naudos yra nulis. Viskas priklauso nuo lektoriaus – jis turi būti ne tik kompetentingas, bet ir talentingas.
O ar jos reikalingos? Be abejo – jos paaiškina alkoholio vartojimo pasekmes. Pavyzdžiui, mes su jumis žinome, kad išgėrusio vairuotojo reakcijos laikas į padėtį gatvėje yra ilgesnis, tačiau tai nereiškia, kad tą žino kiti. Arba žino klaidingą informaciją”, – „Vakarų ekspresui” sakė Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyr. gydytojas Aleksandras Slatvickis.
Jis nenori sutikti, kad, pavyzdžiui, užsienio šalyse transliuojami klipai su žiauriais avarijų vaizdais ar neblaivių vairuotojų pavardžių viešinimas yra naudingesni už paskaitas.
„Gąsdinimas sukelia neigiamas emocijas, bet juk dauguma vadovaujasi ne jomis, o racionaliu mąstymu. Neigiamos emocijos ilgai negali užsilaikyti, todėl jos išstumiamos ir užmirštamos. O girtų vairuotojų nuotraukų viešinimas gali būti susijęs su žmogaus privatumo pažeidimu. Tai – diskutuotinas klausimas”, – įsitikinęs specialistas.