Lina Grinčikaitė: „Pramiegojau auksą”

Žmogaus akies mirksnis trunka maždaug 0,3 sekundės. O ką galima nuveikti per 0,02 sekundės? „Laimėti aukso medalį”, – atsakytų sportininkai. Akimirkos dalelė nuo garbingiausios pakylos atplėšė aštuoniolikmetę klaipėdietę Liną Grinčikaitę. Kaune vykusiame Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionate sprinterė vienintelė iškovojo Lietuvai medalį.

Vikri nuo mažumės

„Maža buvau labai pasiutusi. Ką nors pridirbusi, visada pabėgdavau”, – juokdamasi pasakojo sprinterė. Vikrumu ji pasižymėjo dar pradinėse klasėse su draugais žaisdama kvadratą ar krepšinį.

Lankyti lengvosios atletikos užsiėmimus Lina pradėjo būdama trylikos, tačiau, kaip pati sakė, rimčiau treniruojasi tik trejus metus. Nuo pat pirmųjų varžybų ji – nepralenkiama savo amžiaus grupėse, o pastaruosius metus yra apskritai greičiausia mergina Lietuvoje. Lina puikiausiai prisimena pirmąsias varžybas, kuriose ji iškart pagerino savo amžiaus grupės sportininkių šalies rekordą.

Kai kas nors siūlo palenktyniauti, mergina nedvejodama priima iššūkį. „Tačiau kai pradedame bėgti, iškarto šaukia, kad gal nereikia”, – šypsojosi pasakodama.

Klaipėdietė stipriausia šimto metrų distancijose, tačiau po truputį išbando save ir dviejų šimtų. Kai už mokyklą tenka bėgti ilgas distancijas, Lina taip pat būna tarp pirmųjų.

Verkė dėl sidabro

Kasdien besitreniruojanti mergina teigė nesuskaičiuojanti, kiek „žemų startų padaro” per užsiėmimus. Grįžusi namo po treniruočių Lina sakė dažniausiai nieko nebenorinti. „Būna jau devinta valanda vakaro, o dar tenka prie pamokų sėsti. Mokslai dėl to nukenčia, nes labai dažnai važiuojame į varžybas”, – pasakojo ji. Sportininkė krimtosi, kad jau ketvirtus metus iš eilės dėl varžybų negalėjo dalyvauti didžiausiame uostamiesčio renginyje – Jūros šventėje.

Namuose kampelio, kur būtų sudėti visi medaliai, mergina neturi. „Išdėlioti tik pagrindiniai medaliai, kiti guli dėžutėse spintoje, nes visų nesutalpinčiau”, – sakė Lina. Tarp pagrindinių medalių – ir prieš porą savaičių Kaune vykusiame Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionate iškovotas sidabro medalis. Mergina prisipažino dar prieš varžybas jautusi, kad aplinkiniai iš jos tikėjosi medalio. „Visi tik: „Medalį, medalį, tu vienintelė gali jį iškovoti”. Iškovojau aš tą medalį, tai dabar visi: „Kodėl ne auksas?” Gyvenime taip nebuvo – iki šiol nesuprantu, kas ten buvo su tuo startu, kad taip išbėgau”, – krimtosi sportininkė.

Po finišo Liną sveikino treneris Edmundas Norvilas, draugai, artimieji. Tačiau mergina neslėpė, kad tuomet riedėjo ne džiaugsmo, o nusivylimo ašaros, kad buvusi tiek arti ir vis dėlto neužsikabinusi aukso medalio. Iki garbingiausio apdovanojimo trūko tik 0,02 sekundės. „Tiesiog gaila pasidarė, kad galėjai tą auksą turėti, bet per lemtingą klaidą negavai. Ir žinai, kad esi stipresnė. Nebūtų taip gaila, jei žinotum, kad laimėjusi mergina už tave yra greitesnė, kad padarei viską, ką galėjai. O aš žinau, kad nepadariau visko, ką galėjau, kad pramiegojau auksą”, – neslėpė nusivylimo sportininkė.

Ilgi nagai netrukdo

Kitą varžybų dieną mergina taip pat liko per plauką nuo laimėjimo – tąkart dviejų šimtų metrų distancijoje Lina liko ketvirta. Dėl nelaimėto antrojo medalio klaipėdietė sprinterė taip nesikrimto kaip dėl nelaimėto aukso.

Itin ilgais nagai pasidabinusi mergina sakė dėl jų nejaučianti jokių nepatogumų. „Netrukdo jie man. Iš pradžių treneris sakė, kad kliudys, todėl specialiai ką nors duodavo, kad tik nusilaužčiau”, – šypsojosi Lina. Per varžybas ji sakė ir daugiau merginų tokiais ilgais nagais sutinkanti, ypač tarp lietuvių.

Po kasdienių treniruočių Lina sakė nejaučianti jokio noro dar sportuoti. „Man pakanka to, kiek gaunu iš treniruočių. Esu tinginė”, – prisipažino Lina. Rytinę mankštą ji mieliau iškeičia į ilgesnį pasivartymą lovoje. Nesilaiko ji ir specialių dietų, o prieš varžybas mielai mėgaujasi šokolado plytele.

Svajoja apie Pekiną

Praėjusiais metais Lina svečiavosi Atėnuose, kur stebėjo olimpines žaidynes. „Tas visas renginys, visi žmonės – kažkas nerealaus. Stebėjau ne tik lengvosios atletikos rungtis, bet ir krepšinį, žirgų lenktynes. Kad ir kita rungtis, bet irgi labai įdomu. Sužinojau, ko anksčiau nežinojau, visas žvaigždes pamačiau”, – įspūdžiais dalijosi klaipėdietė.

Atėnai įkvėpė sportininkei dar daugiau entuziazmo, pastūmėjo dar įnirtingiau treniruotis. Dabar Linos pagrindinis tikslas – Pekino olimpinės žaidynės. „Tas olimpinis normatyvas visai negąsdina manęs ir yra labai realus – 11,4 sekundės. Dar treji metai ir manau, kad man bus įveikiama šita riba”, – įsitikinusi sprinterė. Dabar jos asmeninis rekordas šimto metrų distancijoje – 11,59 sekundės, pasiektas Estijoje vykusiose varžybose.

Gabi Lietuvos sportininkė sakė kol kas savo ateitį siejanti su sportu. „Tie pasiekimai verčia susimąstyti”, – dienraščiui sakė Lina. Būsima abiturientė prisipažino jau gavusi keletą pakvietimų tęsti savo sportininkės karjerą JAV. Užsienis merginą vilioja didesnėmis galimybėmis ir sąlygomis. „Čia vasarą treniruojamės Žalgirio stadione, kur dažnai dvokia nafta, o žiemą – manieže. Kai ten vyksta mugės, bėgiojame miške”, – pasakojo tituluota sprinterė.

Aurelija Kripaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.