Garsusis draustinis pavirto statybų aikštele

Nekilnojamojo turto perpardavinėtojai atrado pelningą verslą. Šio verslo šaknys – išskirtine gamta garsėjančioje Kuršių nerijoje.

Naujo verslo modelis – už grašius nupirkti nenaudojamą pastatą Kuršių nerijoje, iš valstybės išsinuomoti sklypą aplink šį statinį, gauti leidimus statyboms, pastatyti poilsiavietę ar viešbučius, po to juos parduoti.

Pagal šį principą Nidoje, Preiloje, Pervalkoje, Juodkrantėje vietoj sandėlių, garažų, automobilių stovėjimo aikštelių ar netgi sargo būdelių išdygsta gyvenamieji namai arba viešbučiai.

Išsinuomoti valstybei priklausančią žemę Neringoje bei pradėti joje statybas galima tik tokiu atveju, jei ant tos žemės jau stovi koks nors pastatas. Todėl ir kelis kvadratinius metrus užimanti autobusų stotelė ar sargo namelis Neringoje yra aukso vertės.

Šįmet Neringoje užregistruota neregėtai daug valstybinės žemės nuomos sutarčių. Registrų centro duomenimis, šių metų sausio 1 dieną buvo įregistruotos 382 nuomos sutartys, tuo tarpu liepos 1 dieną tokių sutarčių buvo jau 778.

Inspekcijai kilo įtarimų

Įsigiję pastatus bei išsinuomoję sklypus, bendrovės bei fiziniai asmenys juose pradėjo naujas statybas.

Statybomis Kuršių nerijoje susidomėjusios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkės Gražinos Lygnugarienės teigimu, kyla įtarimas, jog keičiant teritorijų planavimo dokumentus buvo padaryta pažeidimų.

Tuo tarpu Neringos savivaldybės valdininkai tvirtina, kad visos statybos vyksta legaliai – joms išduoti leidimai. Esą ir visi formalumai dėl teritorijų planavimo buvo suderinti pagal įstatymą.

Stotelė virto kotedžais

Pervalkoje vietoj autobusų stotelės ir šalia buvusios aikštelės jau iškilo keturios naujos poilsinės.

Jų savininkė bendrovė „Giedra“ siūlo gyventojams įsigyti kotedžo tipo bei individualius butus.

Pokyčiai šioje aikštelėje prasidėjo 1999 metais. Tada Neringos tarybos sprendimu autobusų stotelė buvo perduota „Giedrai“.

Vos keliolikos kvadratinių metrų stotelės vidutinė rinkos vertė – kiek daugiau nei 4 tūkst. litų.

Praėjus keliems mėnesiams po to, kai stotelės pastatas tapo „Giedros“ nuosavybe, bendrovė išsinuomojo aplink esančią žemę.

Daugiau negu 21 aro plotą užimantis sklypas bendrovei išnuomotas 99 metams.

Tuomet 2000 metais fizinis asmuo iš „Giedros“ nusipirko stotelės pastatą. Šis asmuo įsigijo ir kitą šalia esantį statinį – aikštelę, kuri vėliau buvo išregistruota.

Šiuo metu sklype jau įregistruoti keturi nauji pastatai – poilsinės.

Vietoj sargo būdelės – motelis

Panašiu būdu nauji moteliai iškilo Preiloje. Iš pradžių parduotas automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjęs sargo namelis, tada pirkėjai išsinuomojo sklypą bei pradėjo motelių statybas.

Naują savininką jau turi ir sargo namelis Nidoje, G.D.Kuverto gatvėje. Šalia yra 27 arų sklypas. G.D.Kuverto gatvė laikoma viena prestižinių kurorte. Sargo namelis – netoli Urbo kalno, ant kurio stovi Nidos švyturys.

„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, sklypą G.D.Kuverto gatvėje yra išsinuomojęs ir skandalingai pagarsėjęs Gediminas Jacka. Šiuo metu verslininkas yra sulaikytas – jis įtariamas sunkiais nusikaltimais.

Anot šaltinių, G.D.Kuverto gatvėje gali iškilti ir naujas gyvenamųjų namų kvartalas. Čia esančią sporto aikštelę, kurios plotas – 54 arai, įsigijo privatus asmuo. Aikštelė parduota kaip statinys, todėl šis sandoris suteikia teisę išsinuomoti sklypą, esantį po aikštele.

Gijos driekiasi į savivaldybę

Privatūs asmenys Nidoje susidomėjo net dispečeriniu punktu.

Pasak „Lietuvos ryto“ šaltinių, šį punktą įsigijo keli pirkėjai, o vienas dalininkų yra Vytautas Valančius.

Neringos savivaldybės architektūros skyriaus vedėjas irgi – Vytautas Valančius. Šiuo metu valdininkas atostogauja, todėl „Lietuvos rytui“ nepavyko paklausti, ar jis yra tas pats asmuo, kuris kartu su kitais pirkėjais įsigijo dispečerinį punktą.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, aplink šį objektą dar nesuformuotas sklypas. Bet, specialistų teigimu, turint pastatą nėra labai sudėtinga suformuoti sklypą, jį išsinuomoti, o vėliau pradėti statybas.

Neringos mieste yra ir daugiau sklypų, kurie siejami su miesto savivaldybe. Juodkrantėje sklypą yra išsinuomojusi buvusio Neringos mero Stasio Mikelio žmona Violeta. V.Mikelienei taip pat priklauso šiame sklype esanti poilsinė.

Skandale – A.Sabonio vardas

Grandiozinės statybos Preilos pakraštyje jau sukėlė didelį atgarsį. Ant Kuršių marių kranto pastatyti poilsio nameliai pareigūnams sukėlė abejonių, ar šios statybos – legalios.

Šie nameliai priklauso bendrovei „Sabonio klubas ir partneriai“.

„Jūs parodykit bent vienas nelegalias statybas Lietuvoje, jei joms yra išduotas leidimas. Viskas yra suderinta, suteikti leidimai, patvirtinti detalieji planai“, – sakė Neringos meras Vigantas Giedraitis.

Neringos savivaldybės architektūros skyriaus vyresniojo specialisto Jono Macijausko teigimu, leidimai statyboms išduoti 2003 metų pradžioje, netrukus prasidėjo ir statybos.

Bet Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė G.Lygnugarienė teigė, kad dėl šių statybų teisėtumo bus atliekamas tyrimas.

Gavo leidimus ir pardavė

Beje, statybų leidimais bei šio žemės sklypo nuoma rūpinosi ne „Sabonio klubas ir partneriai“.

1996 metais daugiau nei 91 aro sklype esantis vienas pramoninės paskirties pastatas atiteko bendrovei „Marių žuvis“, vėliau – bendrovei „Neringos žuvis“. Po metų pastatą nupirko fizinis asmuo.

2000 metais šis asmuo 99 metams išsinuomojo žemės sklypą, parengė projektą, o 2003 metais buvo pradėtos statybos. Praėjusių metų pavasarį pradėtus statyti poilsio namelius nusipirko „Sabonio klubas ir partneriai“.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, pagal tą pačią sistemą jau parduoti pastatai bei teisė į žemės nuomą greta esančiame sklype.

Šalia yra beveik 16 arų sklypas, kuriame stovėjo du sandėliai. Tas pats asmuo 1998 metais nusipirko sandėlius ir sudarė žemės nuomos sutartį. Pernai šis asmuo gavo leidimą naujoms statyboms bei išsyk pardavė sandėlius ir teisę nuomoti žemę bendrovei „Sabonio klubas ir partneriai“.

Parko direkcija sunerimusi

Neringa pastaruoju metu garsėja ne tik parduodamais bei gudriai nuperkamais sklypais, bet ir nelegaliomis statybomis.

Sektiną pavyzdį nelegalių statinių šeimininkams bando rodyti Kuršių nerijos nacionalinio parko aplinkosaugininkai. Šiuo metu jie paskubomis griauna Juodkrantės Gintaro įlankoje nelegaliai pastatytą lentpjūvę.

Draustinio prižiūrėtojai siekia nušluoti prieš penkerius metus be jokio leidimo marių pakrantėje išdygusį statinį, nors jo statybai tada pritarė ir Kuršių nerijos nacionaliniam parkui vos pradėjęs vadovauti Vladas Portapas.

Neringiškiai mano, jog parko direkcija kirvį prieš pačios sumanytus nelegalius statinius pakėlė tik dėl to, kad išsigando Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės vizito.

Nelegalias statybas, šiurkščias reglamento pražangas Kuršių nerijoje tyrusios kontrolės institucijos jau suskaičiavo 11 įvairaus pobūdžio didesnių ar mažesnių pažeidimų, kuriuos toleravo ir Neringos savivaldybės, taip pat kitų įstaigų darbuotojai.

Vadovai nepastebėjo lentpjūvės?

Neringos žmones juokina kalbos, kad lentpjūvė, šalia jos atsiradęs dengtas valčių elingas, kiti nelegalūs statiniai Gintaro įlankoje galėjo išdygti R.Baškytei ir kitų statybas garsiausiame šalies draustinyje kontroliuojančių įstaigų vadovams apie tai nieko nežinant.

„Parko direkcijai liepta skubiai likviduoti nelegalias ūkio veiklos patalpas, esančias Juodkrantės girininkijos teritorijoje“, – pavėluotą reiklumą demonstravo R.Baškytė.

V.Portapas teigia, kad lentpjūvė griaunama, nes esą pasibaigė jos 5 metų eksploatavimo terminas.

Kodėl parko vadovai, užuot rodę pavyzdį kitiems, patys šiurkščiai pažeidinėjo aplinkosaugos įstatymus ir rentė nelegalius statinius, direktorius nepaaiškino.

„Pagal naująjį detalųjį Gintaro įlankos planą, ten esančius Juodkrantės girininkijos pastatus numatyta perkelti į kitą vietą“, – tikino V.Portapas.

Druskos sandėlis ar viešbutis?

Tuo pat metu Juodkrantės pakraštyje, keli žingsniai nuo Kuršių marių pakrantės, akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono keliai“ iš masyvių konstrukcijų montuoja dar vieną naują ūkio pastatą, kuris oficialiai vadinamas druskos keliams barstyti sandėliu.

Nors Kuršių nerijoje draudžiama statyti pastatus ten, kur jų anksčiau nebuvo, Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities administracijos vadovai nesipriešino kelininkų norams įrengti griozdišką sandėlį prie pat marių.

Anksčiau druska keliams barstyti buvo vežama iš Klaipėdos.

„Reikia rūpintis ir Neringos keliais. Medžio lentomis apdailintas sandėlis neturi rėžti akies“, – kelininkus gynė V.Portapas, prasitardamas, jog virš druskos sandėlio dar gali iškilti ir erdvi mansarda su poilsio kambariais.

Statyti išgalvotais ūkio, kurorto infrastruktūros plėtros tikslais dangstomus pastatus, kurie vėliau tampa viešbučiais ar restoranais, – senas Neringos valdininkų triukas, kurio stengiasi nepastebėti ir Klaipėdos apskrities valdžia.

Pažeidėjai kanda vienas kitam

Kilus triukšmui dėl Juodkrantėje neva vandens turistams įrengto motelio su prabangiu restoranu „Sorrento“, taip pat „Sabonio klubo ir partnerių“ Preiloje pastatytų ir skirtingiems savininkams parduotų 17 kotedžų, druskos sandėlio statyba laikinai sustabdyta.

Tik po to, kai šiais aplinką darkančiais pastatais pradėjo piktintis patys neringiškiai, į naujas statybas bei jų šeimininkus atkreipė dėmesį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Prie aplinkosaugininkų nelegaliai pastatytos lentpjūvės griovimo prisidėjo ir vilnietis advokatas Grigorijus Leonovas.

Beje, jo duktė Gintaro įlankoje valdo nelegaliai pastatytus poilsio apartamentus.

Ankstesni draustinio sergėtojai šiai moteriai išnuomojo Gintaro įlankoje Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai priklausiusių garažų bloką. Advokato duktė pastatus savavališkai apmūrijo, įsirengė mansardą su poilsio kambariais, šalia nelegaliai pasistatė valčių elingą.

Žmonės šaiposi iš direkcijos

Tik po aštuonerių metų nelegalias statybas savo ūkio zonoje pastebėję parko sergėtojai ėmė reikalauti, kad advokato duktė išsikraustytų iš savavališkai įrengtų patalpų. G.Leonovas savo ruožtu baksnojo į nelegaliai statomą lentpjūvę. Todėl viešbučiu virtusių garažų byla įstrigo teismuose.

„Teisingai elgiasi advokatas – tegu parko vadovai pirmiausia panaikina savo neteisėtų statinių pėdsakus, po to baudžia kitus“, – pusiau juokais kalba Juodkrantės gyventojai.

Į aplinkosaugininkų pastabas ranka numoja ir vienas bendrovės „Pieno žvaigždės“ vadovų Rimantas Čeičys.

Nidos centre įsikūręs šis verslininkas šalia esančios kopos šlaitą be leidimo sutvirtino gelžbetonio pylimu, kuris labiau primena naujo statinio pamatus.

Nidos aplinkos apsaugos agentūra „Pieno žvaigždžių“ vadovą už tai nubaudė 700 litų bauda ir pareikalavo atstatyti nuniokotą kopą.

Sumokėjęs baudą jaučiasi ramus

Nuostolius gamtai verslininkas kaipmat atlygino, tačiau gelžbetonio aptvarų nepašalino. Neįtikinėtina, kad nelegalių statybos darbų Nidoje galėjo nepastebėti šalia įsikūrusi Neringos savivaldybė, kurios pareiga – užkirsti kelią pažeidimams.

„Sumokėjęs tik 700 litų baudą R.Čeičys po kieko laiko prašys leidimo ant gelžbetonio statyti viešbutį“, – juokėsi Nidos senbuviai.

Jie žino, kad Kuršių nerijoje išlikusias pašiūres, senų namų pamatus nekilnojamojo turto agentūros rinkos kainomis siūlo pirkti už milijonus litų.

Panašius metodus taiko sovietmečio laikais žvejybos įmonei „Jūra“ priklausiusios pionierių stovyklos barakus, tualetus, kitas medines pašiūres Juodkrantės miške privatizavę asmenys. Tarp jų anksčiau būta ir žlugusios „Jūros“ turtą pardavinėjusių vadovų.

Neringos savivaldybė neriasi iš kailio, kad būtų patvirtintas šios teritorijos detalusis planas, jame jau numatyti nuomojamos žemės sklypai, kuriuose savininkai rengiasi statyti gyvenamuosius pastatus.

Pašiūres paverčia būstais

„Mes nieko negalime padaryti – žmonės aukcionuose įsigijo griuvėsius ir dabar nori, kad būtų patvirtintos žemės sklypų ribos šalia jų“, – skėsčiojo rankomis anksčiau valdininkų peršamam detaliajam planui pritaręs Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius V.Portapas.

Su tokia padėtimi, atrodo, jau susitaikė ir Valstybės saugomų teritorijų tarnyba.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, Neringos savivaldybei R.Baškytė pasiūlė stovyklos liekanų valdytojus išguiti iš Juodkrantės miškų, suteikus jiems teisę įsikurti kitose kurorto teritorijose.

Preiloje, prie pat Kuršių marių, tvora aptvertas dar vienas žemės sklypas, kurio šeimininkui G.Zinkevičiui Neringos savivaldybė leido statyti pastatą. Statinių čia anksčiau nebuvo. Kaip valstybės Registro centras patvirtino šio sklypo ribas – neįminta mįslė.

Prezidentas smerkia gudrybes

„Reikia buldozerio nugriauti tai, kas nelegaliai pastatyta. Jokio kito atsakymo nėra“, – „Lietuvos rytui“ sakė neseniai Nidoje lankęsis prezidentas Valdas Adamkus.

Šalies vadovas griežtai pasisakė prieš kavines Kuršių nerijos kopagūbryje – planuojamose statyti naujose gelbėjimo stotyse.

Visus leistinus ir draudžiamus statybų būdus Kuršių nerijoje nusako Pajūrio juostos apsaugos įstatymas, neleidžiantis statyti naujų statinių ten, kur jų niekad nebuvo.

Tačiau visiems privalomi teisės aktai, pasirodo, galioja ne visiems. Vietiniai gyventojai kalba, kad Neringa virsta turtingiausių Lietuvos žmonių kurortu, kur pinigai įveikia bet kokių įstatymų užkardas.

Išgirdęs apie valdininkų gudrybes dangstant nelegalias statybas Kuršių nerijoje, V.Adamkus pasiūlė prie vieno stalo susėsti kurorto savivaldybės, atsakingų ministerijų vadovams ir kuo greičiau suderinti visas stygas.

Turi akis, todėl ir žiūri

Apžiūrėti skandalingai pagarsėjusių namelių Preiloje ant marių kranto poilsiaudamas Kuršių nerijoje buvo užsukęs ir šalies premjeras Algirdas Brazauskas.

Vyriausybės vadovas iš pradžių atvyko oficialiai, su apsaugos darbuotojais, o kiek vėliau – dviese su žmona Kristina.

„Todėl, kad akis turime, užtat ir važiavome žiūrėti. Bet namukai gražūs. Ateityje susitvarkys – turbūt bus graži vieta“, – TV3 televizijai teigė premjero žmona.

Įmonė „Sabonio klubas ir partneriai“ čia stato 25 poilsinių namų kompleksą Preilos botelį.

Premjerui seniai nepatiko

„Net minties nėra pirkti“, – vakar Eltai teigė premjeras, komentuodamas televizijos paskelbtą informaciją, esą jis svarsto galimybę įsigyti vieną namukų Preiloje.

„Man jie nepatiko, aš nežinau, kieno ten yra namukai, – kalbėjo A.Brazauskas. – Man nepatiko labai seniai. Pirmą kartą pamačiau sausį ir sudariau grupę, kuriai vadovauja mano patarėjas Algis Vapšys. Mes pakėlėme triukšmą dėl šitų namukų statybos, bet jie jau buvo po stogu“.

A.Brazausko įsitikinimu, vilos yra statomos ne vietoje: „Padaryta klaida. Lygiai tą patį galiu pasakyti apie Juodkrantę. Kur turėtų būti mažosios žvejybos ir vandens turizmo bazė, irgi pastatyti didžiuliai namai pačiame uoste visiškai ne vietoje“.

Anot premjero, panašūs pažeidimai, kurių kasmet užfiksuojama per 700, daromi dėl įstatymų spragų. Todėl net keturioms darbo grupėms pavesta tobulinti galiojančią tvarką.
Mantas Dubauskas, Gediminas Pilaitis

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Garsusis draustinis pavirto statybų aikštele"

  1. manau kad tai sumanu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.