Karinėms jūrų pajėgoms – nauji laivai

Lietuvos karinės jūrų pajėgos (KJP) su sąjungininke Danija jau pasirašė dviejų patrulinių karo laivų pirkimo sutartį su galimybe įsigyti ir trečiąjį. Žadama, kad pirmasis laivas Lietuvą pasieks spalio pabaigoje.

Krašto apsaugos ministerijos įgaliotas KJP vadas flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas balandžio mėnesį pasirašė sutartį su Danija, kuri už maždaug 14 mln. litų parduos Lietuvai du daugiafunkcinius „Flyvefisken“ („Žuvis skraiduolė“), arba „Standart Flex 300“, klasei priklausančius patrulinius laivus su galimybe įsigyti tokį ir trečiąjį.

Pasak KJP vado padėjėjo viešiesiems ryšiams vyresniojo leitenanto Ramūno Kažersko, buvo dėl naujų laivų deramasi su daugeliu šalių. „Laivai turėjo atitikti mūsų reikalavimus bei turimus resursus – Danijoje radome geriausią variantą. Kaip sako KJP vadas, įsigijome už „politišką kainą“, – sakė R. Kažerskas.

KJP duomenimis, laivai Lietuvą pasieks ne visi iš karto, o palaipsniui – pirmasis iš dviejų laivų Danijoje jau statomas į doką remontuoti, o į Klaipėdą, žadama, bus parplukdytas spalio pabaigoje.

Originalūs įsigyjamų laivų pavadinimai „Flyvefisken“ („Žuvis skraiduolė“), kaip ir visos laivų klasės, ir „Hajen“ („Ryklys“). Jie pastatyti atitinkamai 1985 ir 1988 m., bet eksploatuoti pradėti 1989 m. pabaigoje ir 1990 m. Laivų ilgis – 54 m, plotis – 9 m, grimzlė – 2,5 m.

„Flyvefisken“ klasės konstrukcija numato galimybę sumontuoti ir išmontuoti laivo modulius, taip keičiant viso laivo paskirtį. Per kelias valandas uoste „Flyvefisken“ tipo laivai gali būti pertvarkyti iš pakrantės apsaugos į valdomų raketų paleidimo laivą arba minininką. Danijos bendrovėje „Danyard“ pastatyta 14 šio tipo laivų.

Lietuvos įsigyjami laivai pirmagalyje turės greitašaudžius 76 mm „Oto Melara Super Rapid“ pabūklus, laivagalyje – po specialią krano strėlę ir nuleidžiamą katerį.

550 tonų vandentalpos laivai varomi 5,5 tūkstančio arklio galių kombinuotos dyzelinės-dujinės „General Electric“ turbinos ir dviejų MTU dyzelinių variklių, kurių bendras pajėgumas – 5,4 tūkstančio arklio galių. Varomi turbinos, laivai pasiekia 30 mazgų (maždaug 55 km/h) greitį, dyzelinių variklių varomi – 20 mazgų (35 km/h) greitį.

„Flyvefisken“ tipo laivai pakeis KJP Kovinių laivų diviziono fregatas „Žemaitis“ ir „Aukštaitis“, kurių nuo 2008 m. žadama nebenaudoti, nes baigiasi šių laivų eksploatavimo resursas, bei „Storm“ klasės patrulinį laivą „Dzūkas“. Šiemet planuojama nurašyti „Žemaitį“ ir „Dzūką“, kitąmet – „Aukštaitį“. Fregatų vykdomas teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos patruliavimo funkcijas planuojama perduoti Patrulinių laivų divizionui.

Ateityje planuojama, kad KJP flotilę sudarys po keturis patrulinius ir išminavimo laivus bei vienas vadovavimo laivas.

Dėl modernių laivų stygiaus (šiuo metu KJP turi du „Lindau“ klasės minų paieškos ir išminavimo laivus) KJP galimybės aptikti ir nukenksminti sprogmenis jūroje tebėra ribotos, todėl ketinama atnaujinti ir Priešmininių laivų divizioną, papildant jį naujesniais minų paieškos ir išminavimo laivais. Pasak R. Kažersko, dėl šių karo laivų dar vyksta derybos su Amerika.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.