Jūrų kapitonas Bronislovas Bendžiūnas, ilgus metus dirbęs buvusio Klaipėdos žvejybos uosto inspekcijos kapitonu, sako, kad smegduobių Danės upės krantinėse gali atsirasti ir daugiau, nes niekas nekontroliuoja prie jų stovinčių laivų.
Klaipėdos miesto savivaldybė tesėjo pažadą ir iki praėjusio savaitgalio prieš prasidedant kruizinių laivų sezonui užlopė Danės krantinėje atsivėrusias smegduobes, apie kurias rašyta „Vakarų eksprese”.
B. Bendžiūnas įsitikinęs, kad jos atsirado todėl, kad prie Danės krantinės stovinčių laivų sraigtai po truputį išplaudavo gruntą, tad giliai po krantinės danga susidarė tuštumos. O pakilęs Danės upėje vanduo jau paplovė tik viršutinį grunto sluoksnį.
Pasak pašnekovo, senojoje perkėloje, kur švartuojami AB „Smiltynės perkėla” keltai, anksčiau situacija buvusi tokia pati. Smegduobės atsirasdavo vos ne kasmet, į jas būdavo pilamas betonas. Jūrų kapitono manymu, to betono jau buvo tiek pripilta, kad jo sluoksnis dabar esąs apie 3 m storio, tad smegduobės toje vietoje nebeatsiveria. Tačiau naujasis keltas „Nida” dirbdamas sraigtais į abi puses vėl gali paplauti gruntą tose vietose, kur nėra betono.
B. Bendžiūno teigimu, pagal techninius reikalavimus prie krantinių, ypač jeigu sukalti mediniai poliai, laivai negali ilgą laiką dirbti sraigtu. Jeigu reikia, kad variklis dirbtų ilgesnį laiką, laivas turi būti pastatytas achteriu (laivagaliu) 30 laipsnių nuo krantinės kampu, kad dirbdamas sraigtas neplautų iš po krantinės grunto.
Pasak jo, sovietmečiu buvo reikalaujama laikytis tų taisyklių, visas uostas būdavo apiplaukiamas ir kontroliuojama, ar teisingai prišvartuoti laivai. B. Bendžiūnas apgailestauja, kad dabar jūrinės kultūros visai nebeliko, nėra nei kontrolės, nei tvarkos. Pasak jo, kol prasidės Danės upės krantinių rekonstrukcijos darbai, tikėtina, kad jose atsiras dar ne viena smegduobė.