Dar visai neseniai nė nežinojome, kas yra jogurtas, dribsniai, javainiai… Naudingais laikyti visai kiti produktai.
Dietologai mano, kad laikantis 20 metų senumo mitybos rekomendacijų visiškai realu išlaikyti gerą sveikatą ir figūrą. Tačiau mokslas nestovi vietoje ir mokslininkai atskleidžia vis naujų seniai žinomų produktų savybių.
Cukrus – baltasis priešas
Maždaug prieš 20 metų cukrus buvo paskelbtas „baltuoju priešu”. Kilo ginčas – kiek šaukštelių jo reikia dėti į arbatą. Šiuolaikiniai dietologai teigia: jokio cukraus nei į arbatą, nei į kavą! Išimtis – pusryčiai. Cukrus pradedamas pasisavinti jau burnos ertmėje, iš kurios kraujas jį išnešioja po visus kūno organus. Tad iškart papusryčiavus atsiranda energijos visai įtemptai darbo dienai. Į pusryčių valgiaraštį būtina įtraukti vadinamuosius nerafinuotus angliavandenius: daržoves, grūdinius produktus. Tai ilgalaikiai energijos šaltiniai, kurių turi pakakti iki kito valgymo ir ilgiau.
Apsieisime be manų košės
Dietologai net prisiminti nenori šio praėjusio šimtmečio palikimo, o ką jau kalbėti apie jo įtraukimą į vaikų sveikos mitybos racioną. Riebalai ant klubų ir sunkumas pilve – štai kas iš tikrųjų yra manų košė.
Sviestas ar aliejus?
Prieš 20 metų čirškinti mėsytę, daržoves su sviestu ar taukais
buvo normalu. Šiandien tai neįmanoma. Ir teisingai: kur kas naudingesnis yra augalinis aliejus, ypač alyvuogių. Prieš porą dešimtmečių mes jo paprasčiausiai neturėjome.
Kiaušinio reabilitacija
Maždaug prieš 30 metų mokslininkai paskelbė, kad kiaušiniai – kone pagrindinis cholesterolio šaltinis, esą jie kenkia kepenims, sunkiai virškinami ir dažnai sukelia salmoneliozę. Rekomenduota suvalgyti ne daugiau kaip 3-4 kiaušinius per savaitę. Todėl daugelis atsisakė klasikinių pusryčių: minkštų ar kietai virtų kiaušinių, kiaušinienės, omleto.
Cholesterolio kiaušinis tikrai turi daug: vidutinis – maždaug 213 miligramų. Turint galvoje, kad per dieną nerekomenduojama daugiau kaip 300 miligramų cholesterolio, vienas kiaušinis sudaro daugiau kaip du trečdalius šios normos. Tačiau dėl kitų naudingų medžiagų – fosfolipidų, kurių kiaušiniuose gausu, cholesterolis nebe toks baisus. Taigi vištos kiaušinis yra tarsi skydas ir kalavijas: viena vertus, didina cholesterolio kiekį kraujyje, kita vertus, mažina jį savais fosfolipidais. O šie pasižymi ir kitomis naudingomis savybėmis, pavyzdžiui, padeda išsaugoti sveikas kepenis, stiprina jų gynybines funkcijas. Vis dėlto, jei kepenys streikuoja, dietologai nerekomenduoja valgyti kiaušinių su majonezu ar su sviestu keptos kiaušinienės.
Nuo kiaušinių nestorėjama – vienas turi tik 75 kalorijas. Trynyje yra 5 gramai riebalų, o baltyme jų visai nėra. Maža to, kiaušiniai įtraukti į visokias iškrovos dietas būtent dėl to, kad būdami nekaloringi turi 10-13 proc. baltymų, daug vitaminų ir mineralų, ypač kalcio ir geležies. Minkštai virtas kiaušinis suvirškinamas greičiau negu kietas ar keptas. Kuo ilgiau jis termiškai apdorojamas, tuo daugiau tenka dirbti skrandžiui. Tačiau net kietą kiaušinį skrandis įveikia per tris valandas.
Užsikrėsti salmonelioze galima tik valgant netinkamai paruoštus kiaušinius. Mažai kepta kiaušinienė, kai baltymas dar skystas, kelia didžiausią pavojų. Ją reikėtų daugiau pakepinti, o kiaušinius virti vandenyje ne mažiau kaip minutę, kad trynys taptų lyg vaškas. Kai trynys nustoja tekėti, salmonelės būna užmuštos. Beje, paukščių augintojai teigia, jog salmonelių pasitaiko vos viename iš 7 tūkst. šviežių kiaušinių. Jų pražūtingas poveikis pasireiškia tik tuo atveju, jei kiaušiniai netinkamai laikomi. Prieš sumušant šviežią kiaušinį jį būtina nuplauti.
Vynas – gerai, bet su saiku
Medikai ilgai priešinosi, kol pripažino: mažas kiekis alkoholio gerai veikia sveikatą. Žmonės, saikingai vartojantys spiritinius gėrimus, vidutiniškai 35 proc. rečiau serga ir miršta nuo širdies ligų negu visai negeriantys. Pasirodo, alkoholis turi savybę „skystinti” kraują, o tai neleidžia susidaryti trombams ir mažina širdies priepuolių tikimybę. Iš visų alkoholinių gėrimų specialistai kaip naudingiausią išskiria sausą vyną, nes jame yra antioksidantų. Ypač jų daug turi raudonasis vynas.
Naujausi tyrimai rodo, kad alkoholis neleidžia išsivystyti diabetui, vėžiui, stiprina kaulus, ilgina gyvenimą. Pastebėta, jog saikingai išgeriantieji rečiau negu blaivininkai persišaldo. Antibakterinis ir antivirusinis vyno poveikis buvo žinomas dar senovėje, kai graikai ir romėnai per karo žygius malšindavo troškulį vandeniu skiestu vynu. Proporcija 1:1 paversdavo geriamu bet kokį vandenį.
Nemažai ginčų iki šiol kelia didelis vyno kaloringumas: storėjama nuo jo ar ne? Tyrimai parodė, jog baimė priaugti svorio nuo taurės vyno nepagrįsta. Nėra jokio reikalo skaičiuoti kalorijų, geriau prisiminti, kad iš esmės vynas neturi riebalų. Jei neatsisakote kepsnio su keptomis bulvytėmis, bet maistą užgeriate nedideliu kiekiu vyno, taip padedate organizmui ištirpdyti lipidus ir pašalinti juos iš organizmo. Šį darbą daro enzimai ir katechinai, kurių esama gėrime. Svarbiausia – neperlenkti, kitaip vyno pranašumai virs trūkumais. Moterims, siekiančioms palaikyti gerą savijautą, medikai rekomenduoja kasdien išgerti ne daugiau kaip 150 gramų 10 proc. stiprumo arba 120 gramų 12,5 proc. stiprumo (toks kiekis turi 15 gramų gryno spirito) sauso vyno. Vyrams leistina dviguba norma.
Prieskoniai ir padažai
Tai, jog majonezą galima tepti ant duonos, prieš porą dešimtmečių nežinojome, tiesiog neatėjo į galvą. Ir apskritai prieskonių vartojome mažiau. Kad tai gerai, įrodė bandymas, prieš porą metų atliktas su britų moksleiviais. Jiems buvo pasiūlytas devintojo dešimtmečio racionas. Negaudami kario padažo ir kitų prieskonių vaikai raukėsi, bet po pusmečio paaiškėjo: daugelis atsikratė gastrito, apkūnūs – dalies antsvorio. Priežastis paprasta – aštrūs prieskoniai dirgina skrandį, skatina apetitą, be to, padažai savaime kaloringi. Todėl šiandienos devizas: „Kuo mažiau prieskonių ir padažų!”
Siaubingas greitasis maistas
Prieš porą dešimtmečių mums tai nebuvo problema. O dabar ne visi suvokia, kad vienas mėsainis arba sūrainis sudaro dienos kalorijų normą ir savaitės – riebalų. Todėl dietologai griežti: jokio greitojo maisto!
Biobumas visame pasaulyje
Rūgščių pieno produktų bumas kilo neseniai. Juose yra mikroorganizmų, kurie padeda žarnynui geriau dirbti, ir medžiagų, stiprinančių imunitetą. Žmogui reikia kasdien suvalgyti po stiklinę neriebaus jogurto arba išgerti kefyro, pasukų.
Be arbatos – niekaip
Ne naujiena, kad arbata naudinga sveikatai. Kodėl? Atsakymą pateikė amerikiečių mokslininkai. Jie rekomendavo ateroskleroze ir stenokardija sergantiems pacientams atsisakyti kavos ir daugiau gerti arbatos. Po trejų metų įsitikino – geriausiai jautėsi tie, kurie rimtai įvertino patarimą. Susidomėję kardiologai nustatė: jei per savaitę išgersite ne mažiau kaip 14 puodelių arbatos, rizika mirti nuo infarkto arba insulto sumažės 44 proc. palyginti su tais, kurie jos apskritai negeria. 6-13 puodelių arbatos sumažina riziką 28 procentais.
Paaiškinti tokį rezultatą kardiologams padėjo biochemikai. Jie atskleidė, kad arbatoje (ir juodojoje, ir žaliojoje) esama gamtinių antioksidantų flavonoidų, kurie gali normalizuoti arterinį kraujospūdį.
Išties teisinga kinų patarlė: „Geriau tris dienas gyventi be maisto, negu vieną – be arbatos.”