Tarptautiniame monospektaklių festivalyje Lietuvai atstovavo Kauno kamerinis teatras, pelnęs žiūrovų simpatijų prizą. Tačiau Ukrainos sostinėje išgirsta ir kartesnių žodžių apie mūsų šalies teatrą.
Neseniai Ukrainos sostinėje Kijeve pasibaigė aštuntasis tarptautinis monospektaklių festivalis „Vidlunnja” („Atgarsis”), kuriame Lietuvai atstovavo Kauno kamerinis teatras bei teatro kritikė, tarptautinio monospektaklių festivalio Visagine „Atspindys” direktorė Marija Tanana. LŽ pakalbino jau daugiau kaip dešimtį metų tarptautinių monospektaklių festivalius stebinčią M.Tananą.
Trylika spektaklių
– Papasakokite apie festivalį, kaip pasirodė mūsų atstovai?
– „Atgarsis” – tarptautinis monospektaklių festivalis, kurį globoja UNESCO vieno aktoriaus teatro forumas (ITI). Beje, šio, jau aštuntąjį kartą vykusio, festivalio direktorė Nina Mazur – ITI viceprezidentė. Šiais metais renginys išsiskyrė spektaklių gausa ir dalyvių geografija – per penkias dienas parodyta trylika monospektaklių iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos, Albanijos, Makedonijos, Armėnijos, Bulgarijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos. Mūsų šaliai atstovavo Kauno kamerinio teatro Aleksandro Rubinovo sumanytas ir jo atliekamas „Spektaklis po spektaklio”, kurį pagal Daivos Čepauskaitės tekstą režisavo Stanislovas Rubinovas. Mūsų kūrėjai pakerėjo publiką, pelnė žiūrovų simpatijų prizą. Savo diplomą kauniečiams įteikė ir „Atgarsį” stebėję tarptautinių monospektaklio festivalių direktoriai.
Penktajį kartą dalyvavau šiame festivalyje, tad lygindama su ankstesnių metų programomis, negalėčiau išskirti tokių ryškių lyderių kaip mūsų Birutė Marcinkevičiūtė (Mar), lenkas Januszas Stolarskis, bulgaras Nikolajus Urumovas, kurie per ankstesnius festivalius pristatydavo ypač įdomių monospektaklių.
– Ar aštuonerius metus vykstantis festivalis reiškia, kad Ukrainos teatras, apskritai kultūra sulaukia ne tik dėmesio, bet ir valstybės finansinės paramos, kuri gyvybiškai būtina kiekvienam didesniam renginiui?
– Ir Ukrainoje daug kultūros finansavimo problemų. Mums, atvykusiems į „Atgarsį”, šoką sukėlė žinia, kad daug metų sėkmingai rengtas tarptautinis festivalis „Kijevo gegužė” („Kijiv travnevij”) šiais metais neįvyks. Labai gaila, nes į šį festivalį tradiciškai buvo kviečiami ir mūsų teatrai.
Kijeve vis dar verda politinės peripetijos, kartais pasiūlančios netikėtų gyvenimo, o ne teatro dramaturgijos posūkių. Bet smagu, kad dienos aktualijos iš valstybinio radijo neišstūmė net valandos trukmės laidos apie teatrą.
Valanda apie lietuvių teatrą
– Su kuo dalyvavote šioje laidoje, apie ką kalbėjote?
– Labai nustebino ir sužavėjo tai, kad ukrainiečių žurnalistai visą valandą skyrė pokalbiui apie lietuvių teatrą. Pajutau, kaip nuoširdžiai domimasi mūsų teatru, kultūra. Manęs klausinėjo apie naujausius Eimunto Nekrošiaus, Rimo Tumino darbus. Jų spektakliai, rodyti ir Kijeve, atrodo, ilgai neišblės iš žiūrovų atminties.
Dar labiau nustebau, kad lietuvių režisierius Linas Zaikauskas, pastaruoju metu dirbantis užsienyje, šį pavasarį Nacionaliniame akademiniame Ivano Franko teatre pastatė Bertoldo Brechto „Kaukazo kreidos ratą”, kuris pripažintas geriausiu šio sezono pastatymu Ukrainoje, tapo šalies kultūrinio gyvenimo įvykiu. Tokį vertinimą, matyt, lėmė ir politiškai aktyvaus kūrėjo B.Brechto asmenybė, ir pastarųjų metų šalies nuotaikos. Kitas L.Zaikausko pastatymas – Antono Čechovo pjesės „Trys seserys” nauja versija, pristatyta „Ateljė” teatre, nesulaukė tokių audringų kritikos ir žiūrovų vertinimų.
Beje, atsakydama į klausimą apie svarbiausius mūsų kultūros įvykius, akcentavau, kad 2009-aisiais Vilnius bus Europos kultūros sostinė, jau šiandien apie tai primena po miestą važinėjantys troleibusai su garsiausių pasaulio muzikų atvaizdais.
Ne tik liaupsės
– Tikriausiai ne tik radijo laidoje, bet ir kitur jums teko klausimų apie Lietuvos kultūrą?
– Taip, tačiau natūralu, kad teatro forume daugiausiai kalbų sukosi apie teatrą. Liūdna pripažinti, kad teko išgirsti ne tik liaupsių. Štai Mogiliovo apskrities dramos teatro ir tame mieste rengiamo tarptautinio teatro forumo direktorius Andrejus Novikovas, daug gražių žodžių pasakęs apie Algirdo Latėno pastatymus, jo vadovaujamo Valstybinio jaunimo teatro gastroles, kalbėjo, kad šiais metais festivalyje dalyvavo Lietuvos valstybinis rusų dramos teatras. Mūsų šaliai atstovaujanti trupė parodė prieš kelerius metus iš Prancūzijos atvykusio režisieriaus Michailo Poliščiuko pastatytą Jeano Marie Chevret pjesę „Sveiki, emigrantai!”, kuri, anot kolegos, žemiau saviveiklinio lygio. Festivalio žiūri net atsisakė šį spektaklį aptarti.
Apie Rusų dramos teatrą klausinėjo ir menotyros daktarė, Sankt Peterburgo (Rusija) teatro, muzikos ir kino akademijos profesorė Galina Kovalenko. Daug metų stebėdama tarptautinių festivalių „Baltijskij dom” programas, profesorė gerai žino Lietuvos teatrą, mato kartais mūsų pačių nepastebimų pokyčių. G.Kovalenko negailėjo gerų žodžių jaunam ir labai įdomiam aktoriui Valentinui Novopolskiui. Jis, baigęs Dalios Tamulevičiūtės kursą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prieš kelerius metus pradėjo dirbti Vilniaus rusų dramos teatre. Išsakius pagyrų V.Novopolskiui, G.Kovalenko apgailestavo, kad šiais metais teatras į Sankt Peterburįga vėl atvežė nesėkmingą Genadijaus Trastianeckio spektaklį „Figaro – čia!”, sukurtą pagal Pierre’o Beaumarchais kūrinį.
Arti žiūrovo
– Daug metų dalyvaudama tarptautinių teatro festivalių žiūri darbe, praėjusias metais pati ėmėtės rengti monospektaklių festivalį Visagine. To reikia jums, ar reikia Visagino žiūrovui?
– Seniai svajojau apie tarptautinį monospektaklių festivalį Lietuvoje, kuris išplėstų teatro sampratą, pristatytų geriausius, pasaulinio pripažinimo sulaukusius vieno aktoriaus kūrinius. Žiūrėdama monospektaklius dažnai pagalvoju, kiek daug įtaigos ir kokį didelį poveikį (kartais daugiau nei didelė trupė) žiūrovui padaro vienas aktorius. Smagu, kad tarp ypač garsių kūrėjų B.Marcinkevičiūtė (Mar), pradėjusi pirmąjį monospektaklių festivalį Visagine.
– Tame festivalyje „Spektaklį po spektaklio” parodė ir Kauno kamerinis teatras.
– Būtent Visagine, festivalyje „Atspindys”, Rubinovų spektaklį pamatė kitų festivalių direktoriai. Tuomet kauniečius ir pakvietė į Kijevo festivalį, kur jie sulaukė daug dėmesio.
Spalio mėnesį vėl rengsime festivalį, vėl atvyks tarptautinių monospektaklių festivalių direktoriai. Jiems, kartu ir mūsų žiūrovams, įdomūs Lietuvos aktorių darbai.