Ligų „maišeliai” nuo vaikystės

Kasmet prastėjantys moksleivių sveikatos rodikliai prisimenami tik prieš rugsėjo pirmąją

Rugsėjo pradžioje į mokyklas teks pristatyti pažymas apie profilaktinius sveikatos patikrinimus. Specialistai ragina paskubėti ir šeimos gydytojo kabinete apsilankyti dar rugpjūtį, kol nėra didelių eilių. Mažiau apkrauti medikai galės skirti mokiniui daugiau dėmesio, geriau patikrinti jo sveikatą, o nustačius kokią nors ligą ar patologiją jis dar suspės ir pasigydyti.

Tai aktualu daugeliui moksleivių. Galinčiųjų pasigirti gera sveikata vis mažėja. Tarp mokyklinių patologijų pirmauja iškrypęs stuburas, prastas regėjimas, virškinimo ligos, neurozės. Dėl to kalti netinkami suolai, prastas apšvietimas, sunkios kuprinės, dideli mokymosi krūviai, nesveika mityba, per mažas fizinis aktyvumas. Šios problemos prisimenamos kasmet artėjant naujiesiems mokslo metams, tačiau situacija negerėja.

Padėtis kelia nerimą

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentės, Valstybinio aplinkos sveikatos centro Vaikų aplinkos sveikatinimo skyriaus gydytojos Genės Šurkienės, tenka pripažinti, kad mokinių sveikatos rodikliai kasmet blogėja. Visiškai sveikų mokinių, atsparių ligoms, yra mažiau nei pusė – apie 42 proc.

Daugėja turinčių funkcinių sutrikimų, sergančių dažniau nei 4 kartus per metus moksleivių. Jie priskiriami rizikos grupei, nes esant neigiamiems aplinkos veiksniams gali rimtai sutrikti jų sveikata. Vis daugiau vaikų serga lėtinėmis ligomis.

„Pagrindinės mokyklinės sveikatos patologijos – tai stuburo iškrypimai, ydinga laikysena, blogėjantis regėjimas, virškinimo ligos, neurozės, pasireiškiančios galvos ir skrandžio skausmais, pykinimu, baime. Šiomis problemomis skundžiasi vis daugiau mokinių, sergamumo kreivės nuolat auga”, – aiškina docentė.

Regos defektus pagal praėjusių metų rezultatus turi 162 iš 1 tūkst. patikrintų moksleivių (10 daugiau nei 2003 m.), skoliozė diagnozuota 40,9 moksleivio iš 1 tūkst. (2003 m. buvo 38), laikysenos sutrikimai – 134,7 (2003 m. – 126). Daugėja sergančiųjų kvėpavimo organų ligomis, nerimą kelia aukštas parazitozių paplitimas tarp jaunesnių klasių moksleivių. Kasmet registruojami nauji psichikos sutrikimų atvejai. Iš jų apie 30 proc. – elgesio ir emocijų, 16 proc. – protinio atsilikimo bei psichologinės raidos.

Galvos per daug neskauda

Daugelį moksleivius varginančių ligų lemia netinkama aplinka – nepritaikytas suolų aukštis, prastas apšvietimas, patalpų mikroklimatas, sporto salių trūkumas. Pernai Valstybinis visuomenės sveikatos centras atliko dirbtinio apšvietimo įvertinimo tyrimą 583 pagrindinėse mokyklose. Daugumoje jų apšvietimas neatitiko higienos normos.

Dėl prastos laikysenos kaltos per sunkios kuprinės ir netinkami suolai. G.Šurkienės teigimu, optimalus mokyklinės kuprinės svoris yra 10 proc. moksleivio kūno svorio ir ne didesnis nei 15 proc. Tyrimai parodė, kad tik 38 proc. šalies moksleivių kuprinės buvo ne per sunkios.

Beveik 14 proc. moksleivių sėdi jų ūgiui nepritaikytuose suoluose. Valstybinio aplinkos sveikatos centro Vaikų aplinkos sveikatinimo skyriaus vedėjos Ritos Sketerskienės žiniomis, šiems mokslo metams naujiems suolams įsigyti buvo skirta lėšų iš Mokyklų tobulinimo programos. Už jas planuojama įsigyti apie 1 tūkst. naujų suolų komplektų. Aišku, kad tiek nepakaks, tačiau bent dalis mokinių galės sėdėti jų ūgį atitinkančiuose suoluose.

Per 90 proc. mokinių pripažino, kad jiems būna tik dvi kūno kultūros pamokos per savaitę vietoje privalomų trijų. Ir tos pačios neretai keičiamos kitomis, mokytojų įsitikinimu svarbesnėmis. Vis dar yra nemažai mokyklų, kurios neturi sporto salių ar jų būklė neatitinka reikalavimų.

Tačiau dėl šių problemų, atrodo, galvos niekam per daug neskauda. O juk kalbame apie vaikų ir paauglių sveikatą. Kas jų laukia ateityje, jei jau mokyklos suole skundžiasi daugybe sveikatos sutrikimų? Visuomenės sveikatos specialistai stengiasi „judinti” Švietimo ir mokslo ministeriją, mokyklų vadovus, pradėtos kai kurios pastatų renovavimo, investicinės programos, bet šis procesas dėl nepakankamo finansavimo, lėšų trūkumo vyksta dar per lėtai.

G.Šurkienė teigiamai vertina iniciatyvą, kad mokyklose dirbtų ne slaugytojos, o visuomenės sveikatos specialistai. Jie turi rūpintis ligų profilaktika, mokinių sveikos gyvensenos įgūdžių formavimu. Taip pat jų pareiga prižiūrėti, kad mokyklos aplinka atitiktų sveikatos saugos reikalavimus. Galbūt jie sugebės priversti mokyklų vadovus pagerinti aplinką.

Tikrintojai bejėgiai

Medikai vis dar turi daug priekaištų pedagogams dėl didžiulių mokymosi krūvių, kurie tiesiogiai nulemia mokinių sveikatą. Nustatyti griežtesni apribojimai, atliekami tyrimai, apklausos. Deja, toli gražu ne visose mokyklose Švietimo ir mokslo ministerijos bei sveikatos specialistų apribojimų laikomasi.

Numatyta, kad mokslo metai I – V klasėse gali trukti ne daugiau kaip 170 darbo dienų, o aukštesnėse – 200 darbo dienų per metus.

Sudarant tvarkaraštį turi būti atsižvelgiama į mokinių darbingumą, produktyviausią dienos dalį skiriant sudėtingesniems mokymo dalykams. Kontrolinius darbus, kurių negali būti daugiau nei 1 per dieną, rekomenduojama skirti darbingiausiomis savaitės dienomis.

Pirmą kartą higienos normoje atsirado kontrolinio darbo apibrėžimas. Jis turėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimams, nes iki šiol mokyklose dažnai būdavo bandoma išsisukti iš padėties pavadinant juos atsiskaitymais, patikromis, apklausomis ir pan. Tai turėtų žinoti mokiniai ir jų tėvai bei reikalauti iš mokyklos administracijos, kad šių reikalavimų būtų laikomasi.

Tikrintojai bejėgiai sugaudyti, kas vyksta 2 tūkst. Lietuvos mokyklų. Tuo tarpu 2004 metais atliktas aštuntų klasių moksleivių faktiškas mokymosi krūvio tyrimas parodė, kad net 22 proc. moksleivių darbo savaitė buvo ilgesnė už suaugusiųjų ir siekė net 40 valandų, nors turėtų neviršyti 36. Pasak R.Sketerskienės, neretai papildomo ugdymo pamokos virsta privalomomis. Moksleiviai skiria kur kas daugiau laiko pamokų ruošai, nei rekomenduojama, per mažai miega.

Nauja higienos norma

Liepos mėnesį sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga patvirtino naują higienos normą „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”. Ji nustato pagrindinius bendrojo lavinimo mokyklos pastato, patalpų projektavimo, statybos, įrengimo, eksploatavimo, maitinimo, ugdymo proceso higienos, sveikatos ugdymo ir priežiūros organizavimo reikalavimus.

Naujovė – šioje normoje numatyta, kad mokyklos sklypo plotas priklauso nuo mokinių skaičiaus. Tai suteikia vilčių, kad juose atsiras vietos sporto aikštynams, salėms. Tačiau šis reikalavimas taikomas tik naujai statomoms mokykloms, o jei jos jau pastatytos ir yra įsiterpusios tarp pastatų, padėtis nepagerės, nors tai ypač aktualu, kadangi paskui mokinį einantis pinigų krepšelis vilioja priimti jų kuo daugiau, nesvarbu, kad patalpos ankštos.

Organizuojant mokinių maitinimą siūloma atsižvelgti į fiziologinius poreikius, amžių, sveikos mitybos principus. Maitinimui tiekiamų produktų asortimentas turi būti suderintas su visuomenės sveikatos centru. Pasak Respublikinio mitybos centro skyriaus vedėjos Romos Bartkevičiūtės, iki šiol buvo reikalaujama derinti tik valgiaraščius.

Patiekaluose, kuriais maitinami mokiniai, turi vyrauti daržovės, vaisiai, jų patiekalai, sultys, grūdiniai ir ankštiniai produktai, pienas ir neriebūs jo produktai, liesa mėsa, paukštiena, neriebi žuvis, augalinis aliejus, kiaušiniai. Tarp produktų, kuriais prekiaujama mokyklų valgyklose ir bufetuose neturėtų vyrauti saldumynai, skrudinti, sūrus, menką maistinę vertę turintys užkandžiai.

„Negalime uždrausti mokiniams pardavinėti saldumynų, bulvių traškučių, gazuotų gėrimų, nes jie yra saugūs. Tačiau visuomenės sveikatos specialistai galėtų tartis su atsakingais už mokinių maitinimą asmenimis, kad jų būtų kuo mažiau, juos pakeistų sveikesni produktai. Viena iš virškinimo sutrikimų, kurie vargina vis daugiau mokinių, priežasčių yra netinkama mityba”, – aiškina R.Bartkevičiūtė.

Uždaryti ne taip paprasta

Visuomenės sveikatos centrų specialistai kasmet artėjant rugsėjui tikrina mokyklas, siekdami išsiaiškinti, kaip jos pasirengusios naujiems mokslo metams. Kaip informavo Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jurgita Suraučienė, duomenys apie šių metų situaciją bus surinkti tik rugpjūčio pabaigoje.

Tačiau jau dabar galima kalbėti apie aktualiausias, didžiausią nerimą keliančias problemas, išryškėjusias per praėjusius mokslo metus. „Manau, kad kaip ir pernai turėsime bėdos dėl netinkamų, nesuremontuotų patalpų, sporto salių trūkumo, mokinių ūgiui nepritaikytų suolų, reikalavimų neatitinkančio apšvietimo”, – vardija J.Suraučienė.

Nors aplinka ir patalpos neatitinka higienos normų reikalavimų, mokyklą uždaryti ne taip lengva, komentuoja specialistė. Juolab kad dažniausiai tai lemia nepakankamas finansavimas. „Tačiau kai kurių švietimo įstaigų vadovai moka tvarkytis gaudami tiek pat lėšų, randa kelius dalyvauti programose, projektuose”, – aiškina pašnekovė.

Pernai vyko arši kova su kai kurių mokyklų vadovais ir prekybininkais dėl planų mokyklose pastatyti automatinius aparatus, iš kurių prekiaujama šokoladukais ir saldžiais gazuotais gaiviaisiais gėrimais. „Labai priešinomės ir atsilaikyti pavyko. Jau geriau lėkštė šiltos sriubos, tegu ir vienos rūšies nei saldumynai”, – sako specialistė.

Ji prognozuoja, kad šiemet bus mažiau rūpesčio dėl visuomenės sveikatos specialistų, kurie turi dirbti mokyklose. Per praėjusius mokslo metus jų įdarbinta apie 700. Tačiau tik nedaugelis jų turi reikiamą kvalifikaciją, todėl numatoma suteikti prioritetą jų perkvalifikavimui. Mokyklose turės veikti sveikatos kabinetai. Jau baigiama ruošti tvarka, kaip jie turės būti įrengti.

Kaip ir kasmet šiemet visi mokiniai iki rugsėjo 15 dienos turi pateikti mokyklai profilaktinio sveikatos patikrinimo pažymas. Pasitikrinti sveikatą profilaktiškai verta dabar, rugpjūtį, kol gydymo įstaigose nėra didelių eilių ir pacientų antplūdžio, tad neteks sugaišti daug laiko. Šiemet išduodama nauja pažymos forma, kurioje fiksuojami regos, laikysenos rodikliai, jautrumas cheminėms medžiagoms, kraujotakos, nervų sistemos, kvėpavimo ligos bei kiti sutrikimai.

Giedrė Budvytienė