Lietuva nesirengia Baltarusijai parduoti Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros dalies, tai klaidinanti informacija, teigia Susisiekimo ministerija.
Antradienį žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, kad Baltarusijos transporto ir komunikacijos ministro pirmasis pavaduotojas Nikolajaus Verhovecas spaudos konferencijoje sakė, jog Baltarusija svarsto galimybę įsigyti dalį Ventspilio ar Klaipėdos jūrų uostų infrastruktūros. Šį klausimą esą svarsto politikai, koncernas „Belneftechim” bei transporto ir komunikacijos ministerija. N. Verhoveco teigimu, galutinį žodį tars koncernas, nes viskas priklauso nuo jo galimybių investuoti į Baltijos uostų terminalus.
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus Eltai sakė, kad kalba, matyt, eina ne apie krantinių pardavimą, o apie superstruktūros įmones, kurios veikia uosto teritorijoje. Klaipėdos uosto operatoriai ir dabar turi komercines sutartis ir kokia bus jų ateities perspektyva, sunku prognozuoti, konkrečių duomenų nėra.
Klaipėdos jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas paaiškino, kad įmonių sandėliai, krovimo mašinos, aikštelių danga gali būti parduotos kitiems ūkio subjektams.
Klaipėdos uostas – multimodalinis, universalus giliavandenis uostas, kurio teikiamų paslaugų kokybė jau dabar atitinka visu Europos Sąjungos reikalavimus. Uoste dirba 19 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos. Uostas per metus gali perkrauti iki 40 milijonų tonų krovinių. Uoste nuolat plečiami terminalų pajėgumai.