Benamio dalią garantavo ir valstybė

Grąžintinuose namuose gyvenantys žmonės dėl nevykusios kompensavimo tvarkos neretai tampa įkaitais, negalinčiais už skirtą pinigų sumą įsigyti jokio būsto. Nedidelės sumos nepasidalijančių dviejų brolių istorija atskleidžia Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo spragas. Šį teisės aktą Seimas keitė 51 kartą.

Brolius išskyrė pinigai

K.Petrausko gatvės 43-iasis namas yra pripažintas grąžintinu. Vieno butų nuomininkui 66-erių metų Alfonsui Songailai valstybė skyrė 47 tūkst. litų kompensaciją, tuo padengdama kito būsto įsigijimo išlaidas. Kai jį turės, Alfonsas privalės išsikelti iš grąžintino namo. Tačiau A.Songaila, atrodo, apskritai gali atsidurti gatvėje. „Negalime nupirkti buto, nes vieneriais metais jaunesnis Alfonso brolis Albinas (gyvenantis Kaliningrade) reikalauja ir savo dalies”, – aiškino nuomininko įgaliotinė Dalia Apulskienė.

Valstybės skirtos lėšos būstui įsigyti buvo pervestos į notaro Roberto Palšausko atidarytą depozitinę sąskaitą. Tokia tvarka nustatyta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Tai reiškia, jog valstybės garantija laikoma visiškai įvykdyta.

„Brolis reikalauja 25 tūkst. Lt, bet tų pinigų akyse nesu matęs ir nematysiu”, – sakė Alfonsas. Tik gavus Alfonso brolio sutikimą, kito būsto pardavėjui iš depozitinės sąskaitos bus pervesti pinigai. „Neseniai radome vieno kambario butą Anykščiuose, Alfonso tėviškėje, tačiau notarui nepatvirtinus sutarties, netekome palankaus varianto”, – tikino D.Apulskienė.

Bute niekada negyveno

Valstybės garantinį raštą Alfonsas gavo 2004 m. birželio 3 d. Dviejų kambarių butą prestižinėje Kauno dalyje valstybės įmonė „Registrų centras” iš pradžių buvo įvertinusi 37 tūkst., o vėliau 47 tūkst. litų. Pasak Alfonso, brolis K.Petrausko g. name niekada negyveno, o 1954-aisiais įsikūrė Rusijos federacijoje. Bendru sutarimu, pasak Alfonso, brolį jis priregistravo bute 1989-aisiais. „Jis visada atvažiuoja atsiimti pensijos, – sakė Alfonsas. – Net visi kaimynai žino, kad Albinas niekada čia negyveno, bet kaip įtikinti notarą?”.

Notaras R.Palšauskas prisipažino esąs įspraustas į įstatymų rėmus, nes garantiniame rašte teises į būstą turi ir Alfonsas (kaip nuomininkas), ir Albinas (kaip jo brolis). Net teismui pripažinus, jog Albinas niekada negyveno K.Petrausko g. 43 name, notaro teigimu, jam vis tiek reikėtų papildomo dokumento. „Savivaldybė turėtų išduoti naują garantinį raštą, kuriame nuomininku būtų laikomas tik Alfonsas Songaila”, – sakė R.Palšauskas. Priešingu atveju, pasak notaro, kompromisą turi rasti abu Songailos.

Nustato per mažas vertes

Alfonso įgaliotinė D.Apulskienė tikina, jog „Registrų centras” butą įvertino labai nedidele verte. „Pabandykite už 47 tūkst. litų Kaune gauti dviejų kambarių butą, – sakė D.Apulskienė. – Gal ir rasite, bet tik labai apleistą ir tik vieno kambario”.

Per mažas nuomininkų butų vertes akcentuoja ir Kauno grąžintinų namų gyventojų teisių gynimo komiteto pirmininkas Henrikas Kebeikis. „Į panašias bėdas pateko labai daug žmonių, – sakė H.Kebeikis. – Ypač labai mažą vertę „Registrų centras” nustato tiems butams, kurie yra avariniuose namuose”.

Šiuo metu Kaune yra iš viso 675 valstybės garantijų turėtojai, kuriems numatyti įvairūs kompensavimo būdai. „Bet dar yra apie 800 butų, kurie net nepradėti judinti, – sakė H.Kebeikis. – Nuomininkai sėdi kaip ant adatų, nes nežino, kada ateis jų eilė”.

Kaltina gyvenimo būdą

Paklaustas, kodėl nesutaria su broliu, Alfonsas teigė net pats nežinąs. „Kai reikėjo – priregistravau, bet, atrodo, jog tada padariau klaidą”, – sakė Alfonsas. „Abu esate garbaus amžiaus žmonės, tai kodėl nesutariate?” – paklausėme. Alfonsas nerado jokio paaiškinimo.

Paskambinus į Kaliningradą, Albino Songailos duktė Svetlana tikino, jog jos tėvas linkęs geranoriškai išspręsti konfliktą ir taip pat norėjo atvykti pirmadienį. Paklausta, ar kada nors Albinas gyveno brolių mamai priklausiusiame bute K.Petrausko gatvėje, Svetlana patikino: „Bute gyvenau ir aš, ir mano tėvas”. Alfonsas, pasak Svetlanos, pernelyg piktnaudžiavo alkoholiu, esą todėl pats yra kaltas dėl atsiradusių problemų. Pasižvalgius po privataus namo pusrūsį, buvo matyti, jog Alfonsas iš tikrųjų per visą gyvenimą turtų nesusikrovė.

Tikina su broliu susitarsiąs

65-erių metų Albiną Songailą piktina tai, kad D.Apulskienė kišasi į jo ir brolio reikalus. „Esame broliai ir susitarsime”, – sakė jis. Albinas teigia neketinąs Alfonso nuskriausti, tačiau tikisi gauti bent 20 tūkst. Lt.

„Ir dabar gyvenu jo bute, nes esu prisiregistravęs, – aiškino Albinas. – Dar visai neseniai Alfonsui atvežiau 1000 litų, kad sumokėtų už butą skolas, bet jis pinigus pragėrė”.

Albinui itin nemalonu, kad jų istorija pateko į spaudą. „Kas norėtų, kad tai atsitiktų”, – tiesiog perklausė jis. – Atvažiuosiu ir pasirašysiu, jei reikia. Bet turime susitarti”.

Tačiau galiojantys teisės aktai nenumato pinigų dalybų, nes valstybė skiria tikslinę kompensaciją būstui įsigyti.

Įstatymus apeina ir nuomininkai

D.Apulskienė įsitikinusi, jog pagrindinė klaida buvo padaryta išduodant garantinį raštą, kai nebuvo tiksliai nurodyta, ar abiem broliams lygiomis dalimis priklauso valstybės kompensacija.

H.Kebeikio teigimu, priėmusi nevykusią kompensavimo tvarką, valstybė „nurašė” apie 100 tūkst. gyventojų. „Nuomininkai nekenčia savo valstybės”, – sakė jis. Jo įsitikinimu, iš pat pradžių nuomininkams reikėjo skirti butus pagal atitinkamą kvadratūrą, o ne kompensacijas. „Tačiau laikas praėjo”, – įsitikinęs H.Kebeikis.

Iš užimamo buto Alfonsas turėjo išsikelti iki šių metų kovo 10 d. Kauno miesto savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vedėjas Edvardas Kasparavičius pripažino, kad abu Songailas nemalonumai gali užgriūti bet kurią dieną, nes praėjus 4 mėnesiams brolius iš buto gali iškeldinti teismas. Jiems teks padengti ne tik teismo išlaidas, bet ir tokio dydžio sumą, kurią valstybė kaip nuompinigius jau mėnuo moka grąžintino buto savininkui.

Notaras R.Palšauskas sakė, jog įsigydami kitą būstą, kai kurie nuomininkai bando apeiti įstatymus. „Vakar pas mane atėjo moteris, kuriai valstybė skyrė 144 tūkst. Lt, o ji nori nusipirkti butą už 17 tūkst. Lt”, – sakė R.Palšauskas.

Gediminas Stanišauskas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.