Prasidėjus šiltajam sezonui daugelis patrauks į gamtą su draugais, gera nuotaika ir… mėgausis ant žarijų keptais patiekalais. Tad ruošiantis iškylauti pravartu pasirūpinti kokybiška kepsnine, maisto saugojimui skirtais indais bei nepamiršti keleto praktinių patarimų.
Didžiuosiuose prekybos centruose ir specializuotose parduotuvėse kepsninių asortimentas šiandien iš tiesų didelis. Nelygu forma, medžiagos, paskirtis bei gamintojas, jos kainuoja nuo 5 iki kelių šimtų litų. Labai pasistengus galima rasti dar brangesnių, garsių gamintojų kepsninių, tačiau tokias lietuvaičiai iškyloms renkasi gana retai.
Rinktis yra iš ko
Prekybos centrų konsultantai vienu balsu tvirtino, kad Lietuvoje populiariausios pigesnės kepsninės. Jas pirkėjai renkasi dažniausiai, o pasibaigus iškylų sezonui lengva ranka su jomis atsisveikina. Pastaruoju metu poilsiautojai pamėgo vienkartines iš storos folijos pagamintas kepsnines, kurios parduodamos kartu su medžio anglimis, specialiu skysčiu ir uždegamuoju popierėliu. Dešimties litų nekainuojančios kepsninės dažniausiai vilioja skubiai išsikepti kepsnių nusprendusius iškylautojus.
Tikėtis stebuklo kepant mėsą itin pigioje kepsninėje būtų pernelyg naivu. Tokios nepasižymi gera oro ventiliacija, estetiškai mažai patrauklios. „Neblizga” ir tokių kepsninių konstrukcinės savybės. Kita vertus, labai pasistengus ir tokioje galima išsikepti mėsos, nors, galbūt, ir ne tokios sultingos bei gardžios.
Žinovai nepataria rinktis ir itin brangių kepsninių. Geriausias variantas vidutines pajamas gaunančiam iškylautojui – vidutinio brangumo, kelias dešimtis litų kainuojančios kepsninės.
Prekybos centruose pirkėjai graibsto ir degius skysčius, medžio anglis bei malkas. Pastarosios nėra pigios, atsižvelgiant į tai, kad visai dienai vieno malkų ryšulio vargu ar užteks. Didieji prekybos centrai už 15 kilogramų beržinių malkų pakuotę prašo apie 10 litų. Tiesa, mišrios medienos 10 kilogramų ryšulys kainuoja kone perpus pigiau.
Moderni virtuvė lauke
Tiems, kas vis dėlto nutarė įsigyti brangią, aukštos kokybės daugiafunkcę kepsninę, patartina pasižvalgyti po specializuotas buities prekių parduotuves, kuriose galima rasti keleto rūšių lauko grotelių.
Pavyzdžiui, pernai kompanija „Electrolux” sukūrė lauko kepsnines, kurių kaitinamo paviršius siekia iki vieno kvadratinio metro. Didžiausias tokių lauko kepsninių pranašumas – ant jų galima gaminti įvairius patiekalus. Mėsai, žuviai ar daržovėms kepti skirtos grotelės, o puode ar keptuvėje, kuri statoma ant išorinėje kepsninės dalyje įtaisyto papildomo degiklio, galima ruošti garnyrą.
Ant grotelių ruošiamo maisto kokybę užtikrina trys arba penki dujiniai degikliai, kurie šilumą paskirsto tolygiai. Itin greitai ruošiamiems patiekalams skirta papildoma, vos per 6 sekundes įkaistanti infraraudonųjų spindulių zona, įjungiama dar 2 elektriniais degikliais.
Naujosiomis kepsninėmis naudotis patogu ir saugu – dujų kaitinimo elementai uždegami elektra, dangtyje įmontuotas termometras rodo patiekalų kaitinimo temperatūrą.
Stacionarią lauko kepsninę sudaro tvirtas nerūdijančio plieno korpusas su dviejų sluoksnių nerūdijančio plieno antvožais. Maistas ruošiamas ant storų, ypač patvarių 8 mm nerūdijančio plieno grotelių, o riebalai nuteka į po grotelėmis įmontuotą lovelį. Groteles paprasta išvalyti, likusi įrangos dalis išlieka švari.
Kokį maistą rinktis?
Kad iškylos malonumai nesibaigtų gydymo įstaigoje, verta įsidėmėti, kad viską gali sugadinti netinkamai pasirinktas maistas ir gėrimai.
Medikai it susitarę tvirtina, kad važiuojant automobiliu trumpai savaitgalio iškylai į gamtą, kur nebus civilizacijos patogumų, neverta vežtis daug ir įvairaus maisto. Jei šiltą vasaros dieną vešitės greitai gendančius maisto produktus, produktai gali sugesti dar važiuojant. Kartais produktus galima apsaugoti sudėjus juos į specialius nešiojamuosius šaldytuvus arba šaltkrepšius.
Verta priminti, kad karštą vasaros dieną greitai genda visi pieno, mėsos ir žuvų produktai, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai. Taigi šiuos produktus važiuojant į gamtą patarčiau laikyti ne didesnėje kaip 8 laipsnių temperatūroje. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis minėtų maisto produktų vartojimo laikas gana ribotas – vos 2-3 paros.
Jei keliaudami į gamtą neturite šaldymo krepšio, jokiu būdu neimkite greitai gendančių produktų: pieno, grietinėlės, virtos ar keptos mėsos, dešrelių, faršo, karšto rūkymo žuvų, vištienos. Tokiu atveju iš pieno produktų geriau pasiimti kefyro ar rūgpienio, jogurto, fermentinio sūrio, šviežių plautų žalumynų. Tiesa, atvykus į gamtą ir neturint specialaus šaltkrepšio, šiuos produktus patartina suvartoti per 2-3 valandas.
Mėgstantiesiems iškylauti medikai karštą vasaros dieną pataria į kelionę pasiimti duonos, batono, šalto rūkymo dešros, kumpio, lašinių, kietai virtų kiaušinių, pomidorų, agurkų. Nepakeičiamas turistų maistas – sausainiai, džiūvėsiai, mėsos bei žuvų konservai. Be to, esant galimybei virti gamtoje, tinka kruopos, makaronai, įvairūs dribsniai, sausi pusryčiai, sojų produktai, šokoladas, razinos, riešutai.
Iškylaujant gamtoje visada reikia turėti natūralaus geriamojo arba mineralinio vandens. Mat karštą vasaros dieną rekomenduotina išgerti bent pusantro litro skysčių. Troškulį kuo puikiausiai numalšins rūgščios citrinos arba iš jų išspaustos natūralios sultys.