Kasdienybės ženklai su muzika

Repeticijos ir koncertai yra maestro Ilmaro Hario Lapinio kasdienybė. Artėjant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro XX sezono pabaigai, rengiamas simfoninės muzikos koncertas, kuris įvyks gegužės 20-ąją 18.30 val. Todėl kalbėjomės apie koncerto programą ir svarbesnius šių metų įvykius dirigento kūrybiniame gyvenime.

Įdomūs metai

I.H.Lapinis Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre darbuojasi nuo 2003-iųjų. Įspūdingi ne tik maestro gyvenimo faktai (gimė Vilniuje, augo Latvijoje, yra Austrijos garbės pilietis), bet ir kūrybinė veikla. Studijavęs Sankt Peterburgo valstybinėje konservatorijoje operos ir simfoninio dirigavimo specialybę (prof. I.Musino klasėje) bei baigęs aspirantūrą Maskvos valstybinėje konservatorijoje (prof. B.Chaikino klasėje), jis koncertavo daugybėje pasaulio šalių su 120 kolektyvų, iš jų – 20 operos teatrų.

Pasak I.H.Lapinio, šie metai labai įdomūs. Be koncertų Klaipėdoje ir Europoje ypač įsimintini ir svarbūs jam du, skirti šventyklų atvėrimui: „Turėjau garbės Elejas mieste (Latvija) dalyvauti katalikų bažnyčios, kurią viena gydytoja pastatė savo lėšomis, atidarymo šventėje. Buvo atliekamos mišios, su didžiuliu pasitenkinimu grojau vargonais. O kovą Petropavlovske – Kamčatske (Rusija) nuvykau į stačiatikių bažnyčios, stulbinančios savo dydžiu ir grožiu, šventinimą. Arkivyskupas Ignatijus pritarė tam, kad drauge su cerkve būtų pastatyta koncertų salė. Šventės metu skambėjo kompozitorių Česnakovo ir Bartnianskio stačiatikių vokalinė, J.S.Bacho liuteronų, F.Šuberto katalikų muzika. Programą apjungė valandą trukęs kūrinys – J.Haidno „Septyni Kristaus žodžiai”, parašytas violončelei ir kameriniam orkestrui. Dirigavau su ypatingu įkvėpimu. Tėvas Ignatijus prieš kiekvieną dalį tardavo savo žodį. Beje, koncerte puikiai pasirodė jaunasis mūsų teatro solistas Igoris Bakanas. Patyriau neapsakomų įspūdžių”.

Užbaigs koncertas

Pristatydamas šio sekmadienio koncertą, dirigentas minėjo, kad jubiliejinio sezono pabaigtuvių programos sudarymo autorystė priklauso ne tik jam, bet ir teatro meno vadovui Stasiui Domarkui bei teatro vadovei Audronei Nekrošienei.

„Repertuaras susiklostė kolektyvinės kūrybos keliu”, – pasakojo maestro. – S.Domarkas pasiūlė pirmosios dalies programą, kurią sudaro puiki Edvardo Grygo siuita „Peras Giuntas”. Skambės „Rytas”, „Ingridos verksmas”, „Pero Giunto sugrįžimas”, „Solveigos daina” – siuitos dalys, išraiškingai vaizduojančios norvegų gamtą ir žmones. Taip pat girdėsime Frydricho fon Flotovo komiškos operos „Marta” uvertiūrą – tai įdomi muzika, kurią atliekant atsiskleidžia orkestro galimybės. Paskutinis šios dalies kūrinys – Šarlio Guno baletinė siuita „Valpurgijos naktis” iš operos „Faustas” – pasirinktas neatsitiktinai – baletiniams simfoniniams kūriniams yra būdingas išskirtinis muzikos vaizdingumas.

Antrojoje dalyje bus atliekamos Richardo Vagnerio „5 Mathilde Wesendonck dainos”. Tai dainų ciklas balsui ir orkestrui. Dainuos Asta Krikščiūnaitė, kuri karjerą pradėjo Klaipėdos muzikiniame teatre. Solistės repertuare vienodai svarbūs tiek operos, tiek oratorijos, kantatos ar dainos žanrai. A.Krikščiūnaitė yra pelniusi daugybę prestižinių apdovanojimų, koncertuoja su įvairiais simfoniniais ir kameriniais orkestrais Lietuvoje, Estijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, jos visada malonu klausytis. Solistės akompanimentui naudosime R.Vagnerio mokinio Felikso Motlo instrumentuotę. Iš daugybės esančių pasirinkome būtent šią. Dar galėčiau pridurti, kad nuostabų vokalinį ciklą kompozitorius paskyrė poetei Matildai Vesendonck, kuria buvo susižavėjęs. Idėja atlikti bent vieną kūrinį iš gausaus R.Vagnerio palikimo priklauso teatro vadovei A.Nekrošienei. Kaip žinia, kompozitoriaus gyvenimas buvo susijęs su Klaipėda, pernai taip pat teatro sezono pabaigoje grojome jo kūrinius, ir tai yra pagarbos ženklas iškiliam vokiečių muzikui.”

Kietas riešutėlis

„Koncerto pabaigoje grosime Richardo Štrauso Valsų siuitą iš operos ,,Rožės kavalierius”, – tęsė dirigentas I.H.Lapinis. – Šis kūrinys – pats kiečiausias riešutėlis bet kuriam pasaulio orkestrui. Atrodo, jei valso klausyti lengva, tai jį lengva ir pagroti. Anaiptol. Štai Johano Štrauso valsus galime palyginti su neįmantria tapyba, o Richardo Štrauso siuitą – su monumentalia freska, sulipdyta į mozaiką iš daugybės muzikos „gabalėlių”. Ypatingas Valsų siuitos muzikos grožis sužėri tada, kai orkestro muzikantai mintinai moka savo partijas, nes čia nepakanka skaitymo iš lapo, nepakanka galvoti vien apie savo grojimą, svarbu girdėti visumą.

Tikimės, kad koncerto programa, kuri įdomi ir sudėtinga atlikėjams, bus patraukli ne vien muzikos žinovams, bet ir kiekvienam, apsilankiusiam tą dieną mūsų teatre”.

Į „Muzikinį keltą”

Prieš šventinį koncertą, sekmadienį 16.30 val., Senojoje Smiltynės perkėloje įvyks „Muzikinio kelto” iškilminga inauguracija. Į ceremoniją pakviesti Seimo nariai, Lietuvos vyriausybės, Klaipėdos apskrities, Klaipėdos miesto savivaldybės, Šiaurės ministrų tarybos atstovai. Taip pat maloniai laukiami Klaipėdos miesto gyventojai ir miesto svečiai. Dalyvaus Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas Prano Memėno, ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, vadovaujamas Vladimiro Konstantinovo. Skambės E.Grygo, K.Monteverdžio, G.F.Hendelio ir kitų kompozitorių kūriniai.

Kultūrinio turizmo renginys „Muzikinis keltas” – šiemet liepą ir rugpjūtį Klaipėdos muzikinio teatro rengiamo X festivalio „Muzikinis pajūris – 2007” naujiena. Teatralizuota „Muzikinio kelto” pristatymo visuomenei ceremonija įvyks atviroje jūroje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.