Dar visai neseniai aršiai kovęsi su alumi ir sidru prekiaujančių kioskų savininkais ir jų gynėjais, šiandien uostamiesčio politikai aiškiai linkę nebekaitinti aistrų.
Savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus specialistų parengtą ir vakar Savivaldybės tarybos Kolegijos nariams pristatytą sprendimo projektą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo galima įvardyti kaip kompromisinį. Pasak minėtojo skyriaus vedėjo pavaduotojo Rimanto Armono, projekto rengėjai siekė aukso vidurio – nenukrypstant į kraštutinumus maksimaliai patenkinti tiek prekybininkų, tiek miesto visuomenės interesus.
Sprendimo projekte siūloma prekybos svaigalais laiko apribojimus taikyti tik toms prekybos ir viešojo maitinimo įmonėms, kurios per metus sulauks ne mažiau nei trijų skundų. Kiekvienu konkrečiu atveju galutinį sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo priimtų miesto Taryba.
Jos nario Rolandas Bražinsko įsitikinimu, turi būti nustatyta labai aiški gyventojų skundų bei pretenzijų priėmimo tvarka. Jis net siūlė sudaryti specialią skundų tikrinimo komisiją. Priešingu atveju, teigė politikas, galį atsitikti ir taip, kad parduotuvės ar kavinės likimą nulems kokio nors vieno nepatenkinto jos kaimyno ar net konkurento skambutis.
Naglis Puteikis siūlė nustatyti zonas, kur būtų taikoma griežtesnė prekybos svaigalais pardavimo tvarka. Tokiomis teritorijomis, pasak politiko, galėtų tapti mokymo įstaigos bei gyvenamieji rajonai.
Rankas atrišo Seimas
Žinia, savivaldybės teisę riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką jų teritorijose esančiose prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse įgijo Seimui atitinkamai pakoregavus Alkoholio kontrolės įstatymą.
Nuo pat pradžių kaip didžiausia problema įvardytos gyvenamuosiuose namuose įsikūrusios prekybos ir viešojo maitinimo įstaigos, taip pat alumi prekiaujantys kioskai. Būtent jų atžvilgiu buvo sulaukiama daugiausiai skundų.
Situacijai išanalizuoti buvo sudaryta darbo grupė, per žiniasklaidos priemones miesto bendruomenė, nevyriausybinės organizacijos, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos bei patys prekybininkai buvo raginami siūlyti būdus šiai problemai išspręsti.
2007 metų vasarį surengta vieša diskusija kokių nors apčiuopiamų rezultatų nedavė. Gausiai susirinkę verslininkai bei miesto bendruomenės atstovai jiems suteiktą tribūną išnaudojo kaip dar vieną progą susikaupusioms nuoskaudoms išlieti.
Miestelėnai teigė, kad prekyba alkoholiu uostamiestyje esanti pernelyg liberali ir ragino miesto valdžią būti ryžtingą – galų gale padaryti šioje srityje tvarką. Verslininkai – priešingai – pasisakė prieš bet kokių draudimus, o miesto valdžios ketinimus juos taikyti nedviprasmiškai įvertino kaip smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymą. Verslininkų įsitikinimu, jei vis dėlto bus apsispręsta taikyti prekybos alkoholiu laiko apribojimus, jie turį būti visiems vienodi – tos pačios taisyklės turinčios galioti tiek kioskams, nedidelėms parduotuvėms, tiek didiesiems prekybos centrams bei svaigalus pardavinėjančioms degalinėms.
Pasak R. Armono, Savivaldybė pagalbos kreipėsi į policiją ir Visuomenės sveikatos centrą. Patikrinus 28-ias gyventojų apklausoje įvardytas prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kurioms buvo siūloma taikyti apribojimus, pažeidimų aptikta tik 9-iose. Palyginti su tuo, kad šiandien Klaipėdoje licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais yra išduotos net 774 prekybos ir viešojo maitinimo įmonėms, tai esąs labai nedidelis skaičius.
Kadangi, pasak R. Armono, pažeidėjai sudaro tik 3,16 proc. svaigalais prekiaujančių įmonių, apsispręsta siūlyti, kad prekybos laiko ribojimas būtų taikomas ne visoms įmonėms, o tik toms, dėl kurių veiklos pagrįstai skundžiasi gyventojai bei kuriose buvo aptikta įvairių pažeidimų atvejai.
Kioskams – ta pati tvarka
Diskusija dėl prekybos alkoholiu uostamiestyje įsižiebė dar 2005-aisiais. Tų metų lapkričio 24 dieną Klaipėdos savivaldybės taryba priėmė sprendimą, draudžiantį miesto teritorijoje esančiuose kioskuose pardavinėti alų ir sidrą.
Imtis tokių drastiškų priemonių kioskų savininkų atžvilgiu miesto vadovus paskatino nuolatiniai klaipėdiečių skundai. Žmonės skundėsi, kad prie alumi prekiaujančių kioskų nuolat besibūriuojantys svaigalų mėgėjai ne tik triukšmauja, teršia aplinką ir greta esančių namų laiptines, okupuoja vaikų žaidimų aikšteles, bet ir kelia grėsmę jų gyventojų saugumui. Dar viena problema – neteisėtas svaigalų ir tabako gaminių pardavinėjamas nepilnamečiams.
Vis dėlto 2006-ųjų balandžio 1 dieną turėjęs įsigalioti sprendimas taip ir liko popieriuje. Jo galiojimą sustabdė Klaipėdos apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad Klaipėdos miesto taryba, priimdama tokį sprendimą, peržengė savo kompetencijos ribas. Tos pačios nuomonės buvo ir Savivaldybės administracijos apeliacinį skundą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Pasak R. Armono, skundų dėl kioskų veiklos srautas nenutrūko. Jų gauna ir „Vakarų ekspreso” redakcija. Viename iš paskutinių ponas Jonas skundėsi dėl netvarkos prie Šiaulių g. 1, 2 ir 3 namų esančio kiosko. Skaitytojas teigė nekart matęs, kaip vaikų paprašyti „bomžai” nuperka jiems alaus ir cigarečių.
Nepaisant to, sakė R. Armonas, kad apie 90 proc. įvairių pažeidimų yra nustatoma būtent kioskuose, kokių nors išskirtinių sankcijų jų atžvilgiu imtis neketinama. Jiems siūloma taikyti tokią pačią tvarką kaip ir didiesiems prekybos centrams, kavinėms bei parduotuvėms.
Spręs Taryba
Pasak R. Armono, sprendimo projektas bei Kolegijos narių pateikti pasiūlymai dar bus analizuojami komitetuose. Galutinį žodį šiuo klausimu tars Savivaldybės taryba. Kada tai bus, R. Armonas teigė negalįs prognozuoti: „Iki ateinantį ketvirtadienį vyksiančio posėdžio tikrai nespėsime. Greičiausiai galutinis sprendimo projektas miesto politikus pasieks tik birželio pabaigoje.”
Paklaustas, ar tiki siūlomo sprendimo efektyvumu, R. Armonas teigė manąs, kad net tris kartus per metus prasižengusių įmonių tikrai nebus daug. „Tačiau jei mes nubausime tegu ir vieną, tai jau bus gera pamoka visoms likusioms”, – įsitikinęs valdininkas.