Visuomenė nebepakęs girtų vairuotojų

Kol šalies valdžia nepasidalija laurais, kas pasiūlys geresnį įstatymą, kaip sustabdyti mirties šokį keliuose, girti bei nedrausmingi vairuotojai ir toliau siautėja.

Gegužės 15 dieną Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvą sukrėtė žinia apie tragišką dainininkė Ritos Konstantinovienės žūtį. Moterį partrenkęs girtas vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos. Vėliau jį suradę policininkai vyriškiui nustatė 1,84 promilės girtumą.

Po šio įvykio „Vakarų ekspreso” redakcija gavo laišką, kuriame velionės draugė Dalia kviečia Ritos laidotuvėmis priminti, kad valdžia nieko nedaro, jog Lietuvoje bent kiek pasikeistų požiūris į vairavimą išgėrus.

„Ateikite su žvakutėmis ir sugalvokite būdą išreikšti protestą prieš valdžios neveiklumą ir piliečių neatsakingumą. Prisiekite sau niekada nevairuoti išgėrus alkoholio. Jokių promilių Lietuvoje”, – rašoma laiške.

Pataisos blokuojamos

Prieš pusmetį atrodė, kad pagaliau valdžia susizgribo, jog atėjo laikas keisti tvarką keliuose, nes mirtingumas juose viršija visus Europos šalių rodiklius. Mūsų šalyje milijonui gyventojų per metus tenka 222 mirtys keliuose, o Europos vidurkis yra 100 aukų milijonui gyventojų.

Praėjusių metų rudenį visuomenė karštai diskutavo apie klaipėdiečio parlamentaro Vytauto Čepo siūlymą Seimui svarstyti 35 Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir 5 Baudžiamojo kodekso pataisas. Jose, be kita ko, buvo numatyta griežtinti baudas už vairavimą išgėrus – nuo 1,5 promilės siūlyta skirti administracinį areštą, o jei asmuo neblaivus būtų sulaikomas antrą kartą, – atimti iš jo teisę vairuoti iki gyvos galvos.

Net buvo prabilta apie tai, kad reikėtų bausti ne tik girtą vairuotoją, bet ir jo keleivį, kuris nesutrukdė vairuoti neblaiviam asmeniui.

Už leistino greičio viršijimą 50 kilometrų per valandą buvo siūloma bausti septynių parų administraciniu areštu, o teisę vairuoti atimti pusei metų. Dabar tokie asmenys baudžiami 1-1,5 tūkst. litų.

„Jau praėjo pusė metų kai šios pataisos po pateikimo Seimui guli nejudinamos. Kiek kartų kreipiausi į Seimo valdybą, į Česlovą Juršėną, kad pataisos būtų pradėtos svarstyti Seime, – jokios reakcijos. Gal reikia laukti, kol girtas vairuotojas partrenks kurio nors parlamentaro giminaitį, gal tik tuomet reikalas pajudės?” – vakar sakė V. Čepas.

Jis svarstė, kad valdančioji dauguma sąmoningai stabdo šias pataisas, nes jas pateikė opozicijoje esantys parlamentarai.

„Šis Seimas specialiai blokuoja visus opozicijos pasiūlymus, kaip mažinti mirtingumą keliuose, nes supranta, kad tai visuomenei labai aktualu, tad baiminasi, kad laurai atiteks ne jiems. Jau vien tai, kad Seimo dauguma nesutiko, kad būtų grąžinamas PVM mokestis perkant naujus automobilius, padėjo kryžių automobilių parko atnaujinimui Lietuvoje. O tai taip pat lemia saugumą keliuose. Vadinasi, Lietuva ir toliau bus senų automobilių sąvartynas, nes verslo pančiais susaistytiems parlamentarams, matyt, tai yra paranku”, – piktinosi V. Čepas.

Beje, atitinkamai keisti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą metų pradžioje siūlė ir Vyriausybė, tačiau Seimas ir tuomet tam pasipriešino. Pats V. Čepas balsavime tąkart nė nedalyvavo, o vėliau pažėrė kritikos Vyriausybės siūlymams bei atkreipė dėmesį, kad Seime šiais klausimais dirba speciali grupė.

Situacija negerėja

Lietuvoje avarijose žūvančių žmonių skaičius šiurpina ne tik pačius lietuvius, bet ir visą Europą.

„Dėl eismo nelaimių mes prarandame daugiau žmonių nei miršta nuo vėžio. Amerika tiek žmonių nepraranda net kare”, – akcentavo V. Čepas.

Kaimynai latviai ir estai gerokai pagerino situaciją. Pasak V. Čepo, jei norime, kad Europa mums netaikytų jokių sankcijų, susijusių su tranzitu per Lietuvą ar turizmu, per trejus metus turime pasiekti Europos rodiklius. Kitu atveju Lietuva išliks nesaugi šalis.

Pataisomis, anot parlamentaro, nors laikinai būtų siekiama užkirsti kelią sistemingam ir chamiškam kelių eismo taisyklių pažeidinėjimui. Tačiau svarbiausia esą saugaus eismo problemą pradėti spręsti kompleksiškai.

Anot jo, reikia kalbėti apie šalies automobilių parko atnaujinimą, logišką kelių ženklinimą, kelių būklę, vadybą. Taip pat – apie policininkų profesionalumą ir jų atlyginimų didinimą.

Jam pritarė ir Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Saugaus eismo priežiūros skyriaus viršininkas Saulius Švėgžda.

Pasak jo, vien baudų didinimas ar švelninimas neduos ilgalaikio efekto. Ilgalaikė praktika rodo, kad baudų keitimai eismo saugumui daro įtaką tik 5-7 procentais.

„Tačiau šią problemą būtina spręsti kompleksiškai, nes situacija keliuose, deja, negerėja”, – sakė V. Švėgžda.

Jo duomenimis, šiais metais daugiausia įskaitinių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės įvyko dėl to, kad vairuotojai nevykdė pareigų pėstiesiems. Pavyzdžiui, nepraleido jų per pėsčiųjų perėją. Taip pat nemažai įskaitinių eismo įvykių įvyko dėl to, kad vairuotojai nesilaikė saugaus greičio bei nevykdė reikalavimų duoti kelią.

„Dažnai būna, kad išgėręs vairuotojas padaro ne vieną pažeidimą. Pavyzdžiui, šiemet užfiksuotas 21 įskaitinis eismo įvykis dėl saugaus greičio nesilaikymo. Iš jų 12 atvejų pažeidėjai buvo neblaivūs”, – komentavo S. Švėgžda.