A.Milvydas: „Mums būtinas vanduo ir vėjas“

Artimiausiomis dienomis sukaks metai, kuomet Klaipėdos jūrinių buriuotojų klubo prezidento Rimo Dargio ir jo bendraminčių iniciatyva mieste atkurta vaikų buriavimo mokykla.

Tiesa, sovietiniais laikais Klaipėdoje egzistavo buriuotojų mokykla, tačiau 1991 metais ji buvo sėkmingai išdraskyta.

Varžyboms lėšų nepakanka

Anot buriavimo trenerio ir Klaipėdos miesto buriavimo klubo „Vėjas“ pirmininko Antano Milvydo, per pastaruosius metus buriavimas mieste pajudėjo iš sąstingio, tačiau vis dar gyvuoja tik entuziastų dėka.

„Praėjusiais metais įsigyta 30 „Optimist“ klasės jachtų, du panaudoti ir du nauji pripučiami trenerių kateriai. Tačiau lėšų užtenka anaiptol ne visoms varžyboms. Norint, kad vaikai tobulėtų, tikrai neužtenka trejų ar ketverių varžybų per metus. Jei ne rėmėjai, vargu ar apskritai mieste šis sportas nebūtų žlugęs. Dėl menkų atlyginimų pasigendama buriavimo specialistų. Šiuo metu, be manęs, buriavimo mokykloje dirba dar trys treneriai: Algis Patašius (jis ir mokyklos direktorius, – aut. past.), Sigitas Burauskas ir Vilgaudas Šeputa. Dirba tik tie, kam šis sportas yra tiesiog įaugęs į kraują. Žinoma, ir mes galėtume į viską nusispjauti ir dirbti kokį kitą daug pelningesnį darbą, tačiau gaila vaikus palikti likimo valiai. Smagu, kai vaikai ateina į treniruotes ir spindinčiomis iš džiaugsmo akimis sako: „Treneri, aš noriu buriuoti“, – dalinosi savo mintimis jau trisdešimtmetį vaikams buriavimo paslaptis perteikiantis A.Milvydas.

Per siauras ruožas

Šiuo metu vaikai treniruojasi Klaipėdos jachtklube, kurį, kaip žinia, jau kuris laikas yra įsigijusi „Invaldos“ bendrovė. Klaipėdos buriavimo mokykla iš šeimininkų nuomojasi administracines patalpas ir plotą valtims laikyti.

Pasak A.Milvydo, treniruotis Smiltynėje sąlygos sudarytos ne pačios geriausios.

„Mums nereikia kažkokių ypatingų pastatų, tiesiog reikalingos šiokios tokios valčių remontui ir laikymui patalpos. O svarbiausia: mums būtinas vanduo ir vėjas. Mariose, ties jachtklubu, – arba srovė didelė, arba laivai zuja.

Anksčiau, kai uoste laivyba nebuvo tokia intensyvi, jaunieji buriuotojai galėjo plaukioti skersai visos akvatorijos. Dabar vaikai gali treniruotis tik siaurame maždaug 30 metrų ruože tarp kranto ir plūduro. Tokiomis sąlygomis vaikus tinkamai paruošti yra gana sudėtinga. Todėl tenka rengti stovyklas ir treniruotes Nidoje“, – teigė pašnekovas.

Jau kuris laikas yra svarstoma Klaipėdos buriavimo mokyklą nuolatinei veiklai įkurdinti už Kiaulės Nugaros salos, kur po maždaug trejų metų ketinama statyti valčių ir motorinių laivų prieplauką.

„Čia vaikams treniruotis būtų kur kas geriau. Būtų daugiau erdvės“, – įsitikinęs A.Milvydas.

Treneris su kateriu

– Įdomu, kiek vaikų šiuo metu buriavimo mokykloje mokosi šios sporto šakos paslapčių? – pasiteiravome A.Milvydo.

– Maždaug apie 40. Vieną dieną ateina daugiau, kitą dieną – mažiau. Kviečiau vaikus lankyti užsiėmimus ir per laikraštį, ir ėjau į mokyklas, tačiau pastebėjau, kad tėvai nenoriai savo atžalas leidžia į buriavimo treniruotes. Mokėti už treniruotes nereikia.

Gal mano, kad vaikai gali nuskęsti. Tačiau mes per treniruotes laikomės griežtų apsaugos reikalavimų. Vaikai privalo dėvėti liemenes, jachtos yra su plūduriniais bakais, be to, visada šalia su kateriu plaukia treneris.

– O nuo kelerių metų priimami vaikai?

– Mokyklos direktorius Algis Patašius nori, kad į naujas grupes vaikai būtų priimami nuo 7 metų. Tačiau aš manau, kad septynmečiai – pirmokai dar per jauni. Reikėtų priimti nuo ketvirtos ar penktos klasės.

Inventoriaus kainos

– Šiemet iš Klaipėdos savivaldybės sporto klubams skirtų lėšų jūriniam buriavimui atseikėta net 300 tūkstančių litų. Tikriausiai miesto buriavimo mokykla įsigys papildomo inventoriaus?

– Nežinia. Juk ne aš valdau tuos pinigus. Iš valdžios gaunami pinigai dažniausiai skirti varžyboms, atlyginimams, patalpų nuomai. Žiemą nuomojamės baseiną, vaikus mokome plaukti. Taip pat šaltuoju sezono metu vaikams parūpiname treniruoklių, žaidimams – sporto sales. O jachtos, kateriai, autobusai vykti į varžybas dažniausiai buvo perkami iš rėmėjų pinigų.

– O kiek, pavyzdžiui, kainuoja viena jachta?

– „Optimist“ klasės jachta – maždaug 3500 litų, o kateris – apie 30-40 tūkstančių litų.

– Kaip manote, buriuotojai Klaipėdoje progresuoja?

– Be abejo, šiek tiek tobulėja. Neseniai mūsiškiai trijose jachtų klasėse Lietuvos taurės varžybose tapo nugalėtojais ir prizininkais. Esame dalyvavę kadetų pasaulio čempionate. Tačiau, norint konkuruoti su pasaulio buriuotojais, vaikams reikia kuo daugiau varžybų, nes tik taip sparčiai tobulėjama.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.