Europos kosminė agentūra vakar internete išplatino nuotraukas, kuriose atspindėtas Baltijos jūroje atsiradęs milžiniško dydžio – apie 200 kilometrų skersmens žalias fitoplanktonas.
Ar kelia jis kokią grėsmę mūsų pajūriui, „Vakarų eksresas” pasiteiravo Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus Artūro Razinkovo.
Nuotraukose regimas žalias masyvus darinys, – paaiškino direktorius, – yra ne kas kita kaip melsvabakterių, kitaip vadinamų melsvųjų dumblių, sankaupa centrinėje Baltijos dalyje. Jos susiformavo dėl praėjusią savaitę įsivyravusių karštų ir ramių orų.
„Taip atsitinka beveik kiekvienais metais ir jų atsiradimas priklauso nuo klimatinių sąlygų, – paaiškino A. Razinkovas. – Kai karšta ir vėjas nedrumsčia vandens, į paviršių išeina dideli kiekiai melsvadumblių. Bet Lietuvos krantams jie didelės įtakos neturi”.
Pavojus Lietuvos krantams iškiltų tuomet, jei karšti ir ramūs orai vyrautų ilgą laiką, t.y. melsvabakteriams daugintis būtų puikios sąlygos.
Prieš keletą dienų papūtęs stiprus vėjas fitoplanktoną išardė, tačiau jei rugpjūtį vėl įsivyraus karšti ir ramūs orai – jis vėl gali susiformuoti.
Ši melsvųjų dumblių sankaupa palyginti nebuvo labai didelė – kur kas didesnis žydėjimas užfiksuotas prieš trejus metus.
Baltijos jūros pliažams, ypač šiauriniams – link Melnragės ir Girulių, sakė A. Razinkovas, daug didesnę įtaką turi Kuršių mariose liepą ir rugpjūtį žydintys melsvabakteriai, vandens atnešti į jūrą.
„Melsvųjų dumblių sankaupų vietose Kuršių mariose ir Baltijos jūroje gali susidaryti anoksinės zonos, kur nėra deguonies ir prie dugno niekas negyvena. Tai priklauso ir nuo apytakos tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų. Kuo daugiau sūraus vandens patenka į Baltiją iš Šiaurės jūros, tuo geriau”, – paaiškino direktorius.
Tyrimai parodė, kad naktį melsvabakterių žydėjimo metu deguonies kiekis gali kristi iki žuvims pavojingos ribos. Dvesiančios žuvys gali užteršti pakrantę ir skleisti nemalonų kvapą.
Žydinčiame vandeny, kuris iš marių patenka į jūrą, besimaudantiems žmonėms melsvieji dumbliai gali sukelti alergiją, odos dirginimą ir niežėjimą, – sakė A. Razinkovas. Todėl maudytis žydint vandeniui nesą sveika.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Ekspertizės skyriaus bendrosios higienos gydytojas Rimantas Giedraitis sakė, jog maudytis žydinčiame vandeny nėra malonu, bet kad būtų pavojus sveikatai – nepastebėta, išskyrus vietas, kur vanduo nejuda, užsistovi, t.y. upėse, tvenkiniuose.
Tiriamas besidauginančių dumblių išskiriamos cheminės medžiagos fenolio kiekis, informavo gydytojas, nėra viršijęs normos ribų.
Genovaitė Privedienė
„Vakarų ekspresas”