Uostamiesčio vokiečių karių kapinėse jau kasama milžiniška kapavietė, kurioje amžinojo poilsio atguls beveik 800 vokiečių karių palaikų. Šie palaikai birželio mėnesį buvo rasti pradėjus Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos stadiono rekonstrukciją.
Rytoj iš šio miesto Klaipėdos link pajudės kariškų mašinų kolona, lydima archeologų ir Panevėžio savivaldybės delegacijos. Šią dieną bus pradėti perlaidoti karstus. Planuojama, kad procedūra truks net keletą parų, o iškilminga perlaidojimo ceremonija turėtų vykti rugsėjo 21 dieną, kuomet iš Panevėžio bus atgabenti paskutiniai 10 karstų ir į uostamiestį atvyks Vokietijos ambasadorius.
Pradėjus ruošti kapavietę, už darbus atsakingos UAB „Bituvis” darbuotojai ir jiems talkinantis jaunimas iš Vokietijos susidūrė su kliūtimi – iškasinėtoje teritorijoje vakar buvo rasti kaulai, labai primenantys žmogaus palaikus.
Kartu nelaidos
Vokiečių kapinėse „Vakarų ekspreso” žurnalistams pradėjus kalbėtis su bendrovės „Bituvis” direktoriumi Antanu Jaramavičiumi, darbininkai iš naujos kapavietės pradėjo traukti kaulus. Radinys sutrikdė darbą ir nustebino iš Vokietijos į uostamiestį atvykusius stovyklauti šios šalies jaunuolius.
Per keletą minučių „Bituviui” talkinantys jaunuoliai iškasė nemažą krūvelę žmogaus palaikus primenančių kaulų. Bendrovės direktorius kraipė galvą – numatytoje teritorijoje jokių kitų kapaviečių neturėjo būti.
Vokietijos karių kapų globos tautinei sąjungai talkinantis Algirdas Žukauskas dienraščiui teigė, jog radinys neturėtų sudaryti kliūčių perlaidojant palaikus iš Panevėžio.
Kaulai bus perduoti archeologams ir identifikuojami. Tik po to, paaiškėjus ar palaikai – žmonių, bus ieškoma vietos amžinajam poilsiui. Jų neketinama perlaidoti kartu su iš Panevėžio atvežtais karstais.
Pasirinko uostamiestį
Rytoj Klaipėdos dragūnai į uostamiestį atveš 821 karstą su Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių palaikais. Kartoniniai 80 centimetrų ilgio ir 40 centimetrų pločio karstai bus guldomi vienas šalia kito. Svarstoma galimybė uostamiestin iš Panevėžio pervežti ir iškastus antkapinius paminklus, kurie buvo surasti kartu su palaikais.
Karinės technikos kortežas Klaipėdą pasieks apie pietus, tačiau Vokietijos karių kapų globos tautinė sąjunga nutarė nerengti iškilmingos ceremonijos ir nešventinti kapavietės. Palaikų pagerbimas įvyks rugsėjį, tuomet į Klaipėdą ketina atvažiuoti didelė delegacija iš Vokietijos kartu su šios šalies ambasadoriumi Lietuvoje.
Anot A. Žukausko, vokiečiai Klaipėdos kapines pasirinko neatsitiktinai. Lietuvoje vokiečių palaikus dar galima perlaidoti Vilniaus Vingio ir Kauno Šančių amžinojo poilsio vietose, tačiau uostamiestis užsieniečiams pasirodė patrauklesnis.
Beveik 100 metų veikianti karių kapų globos sąjunga nutarė, kad Klaipėdos kapinėse yra pakankamai vietos palaikų perlaidojimui, be to, vieta sutvarkyta, prižiūrima ir neseniai rekonstruota.
Šiomis dienomis vokiečių kapinaitėse pluša jaunimas iš Vokietijos. Vaikinai ruošia naują kapavietę, merginos tvarko aplinką. Stovyklą Lietuvoje organizavo jau minėta sąjunga.
Saugo daiktus
Panevėžyje atkasti ir ekshumuoti Pirmojo pasaulinio karo palaikai iki tol, kol atguls uostamiestyje, saugomi netoli nuo tos vietos, kur ir buvo rasti – patalpose prie J. Balčikonio gimnazijos.
Kol kas Lietuvoje saugomi ir rasti vokiečių karių daiktai – atpažinimo žetonai, žiedai, batų ir drabužių liekanos. Všį „Kultūros vertybių globos tarnybos” vadovas Vladas Armonas sako, jog jam itin nemalonu, kad tarp lietuvių ir vokiečių jau buvo kilęs nesusipratimas dėl rastų daiktų perdavimo.
„Keista, kad pas mus net ir tokioje situacijoje bandoma prisidengti įstatymais – esą Lietuvoje rasti daiktai čia ir turėtų likti. Vokietijos karių kapų globos tautinė sąjunga veikia nuo 1914 metų ir per tiek laiko yra susiformavusi tradicija, kad su palaikais rasti daiktai visuomet pasiekia identifikuotų karių gimines. Po to, kai vokiečių sąjunga sužinojo apie radinį Panevėžyje, sulaukėme rašto, kuriame buvo prašoma grąžinti identifikuotų palaikų daiktus. Būtų gėda juos savintis”, – įsitikinęs V. Armonas.
Priminsime, jog Panevėžio savivaldybės kultūros paveldo darbuotojai pareiškė, kad atkasant kapavietę Vokietijos atstovai prie darbų neprisidėjo ir esą tik nurodinėjo bei kėlė savo reikalavimus.
Panevėžiečių teigimu, pagal Lietuvos Konstituciją, viskas, kas yra Lietuvos žemėje – šalies turtas. Dėl šios priežasties daiktų perdavimas turėtų būti reglamentuotas abiejų valstybių susitarimais.
Kas finansuos perlaidojimą?
Nors šis incidentas iškilo į viešumą, vis dėlto tautiečiams teko pasielgti kilniai.
Nutarus, kad palaikai keliaus į Klaipėdą, vokiečių sąjunga pasiūlė remtis abiejų šalių sutartimi, pasirašyta prieš 9 metus. Joje numatyta, jog perlaidojimo išlaidas padengia kasinėjimų iniciatorius, todėl Lietuvos Vyriausybė perlaidojimui skyrė 116 tūkstančių litų, o Panevežio savivaldybė – 110 tūkstančių litų. Panevėžiečiai tikisi, kad prie projekto prisidės ir Vokietija.
Vaida Jutkonė
„Vakarų ekspresas”