Šiandieninėje mokykloje agresija tarp vaikų, paauglių ir jaunuolių yra dažnai pasitaikantis reiškinys, įvairus savo laipsniu ir raiškos formomis.
Fizinė agresija dažniau pasitaiko tarp mažesnių vaikų negu tarp vyresnių.
Paaugliai ir jaunuoliai labiau linkę naudoti emocinę ir žodinę agresiją.
Mergaitės dažniausiai naudoja psichologinę agresiją, o berniukai – fizinę.
Iš kur kyla agresija?
Agresija yra įgimta emocija, kuri pirmiausiai pasireiškia ginant ar įgyvendinant individo interesus.
Vienų vaikų agresija pasireiškia puolimu (atimti ką nors, įrodyti savo jėgą ir pranašumą, pažeminti ir nuskriausti, priversti paklusti).
Kitų agresija yra gynybinė reakcija.
Psichologai mano, kad agresija gali būti pakartojama kaip išmoktas veiksmas.
Agresyviai reaguoti išmokstama stebint kitų elgesį. Tarkim, jei šeimoje, mokykloje, tarp pažįstamų ar per žiniasklaidą matoma, kad agresyvūs veiksmai atneša norimą rezultatą, toks elgesys tampa patrauklus ko nors pasiekti.
Pavyzdžiui, vaikas, šeimoje stebintis konfliktines situacijas, kai mama pyksta, tėvas kalba garsiai ar sarkastiškai, pradeda išmoktą elgesį taikyti bendravimui su savo seserimi, o vėliau ir su bendraamžiais.
Pateisina smurtą
Daugelį tėvų erzina vaiko judrumas: tai jis numetė vazą, tai išbėrė virtuvėje kruopas, nuolat stengiasi imti kokius nors daiktus ir pan. Dažniausiai tėvai todėl pyksta ant vaikų, bara juos ar kaip nors kitaip baudžia. Taip tėvai skatina vaiko elgesio destrukciją, nes tokį tėvų elgesį vaikai supranta kaip stipresniųjų viršenybę silpnesniųjų priespaudai. Todėl vaikas gali susitapatinti su užpuolėju ir taip įtvirtinti savyje agresyvų elgesį.
Agresyvų vaikų elgesį nulemia televizija ar kitos žiniasklaidos priemonės. Eksperimentai patvirtina, jog jaunuoliai linkę į agresyvius veiksmus, matydami smurtą, tampa dar agresyvesni. Daugelis autorių nurodo, jog teisinga bausmė už padarytą blogį įtikina žiūrovą, kad smurtas ir nusikaltimai nieko gero neatneša. Tačiau bet koks agresyvumas, netgi atsakas į padarytą blogį gali būti suprastas kaip moralinis viso smurto pateisinimas.
Kaip padėti vaikui?
Labai svarbu vaikui parodyti leistino elgesio ribas, kad ir kaip jis priešintųsi. Jeigu vaikas dažnai muša ar kitaip užsipuola kitus vaikus, tokį vaiko elgesį būtina stabdyti. Čia labai svarbi tėvų pozicija. Nuo pat mažens būtina mokyti vaikus, kaip galima konfliktą išspręsti konstruktyviu keliu, be muštynių ar kitokios agresijos.
Įvykus konfliktinei situacijai, kurią vaikas ima spręsti naudodamas agresiją, psichologai siūlo nedelsiant įsikišti tėvams.
Tokiu atveju tėvams būtina vaiką sudrausminti, o jei agresyvus elgesys tęsiasi, atskirti vaiką nuo kitų ir su juo pasikalbėti. Konfliktines situacijas su vaiku aiškintis ir aptarinėti reikėtų be pašalinių stebėtojų. Jeigu konfliktas sprendžiamas stebint kitiems žmonėms, vaikas gali pasijusti labai svarbiu veikėju ir panorėti pakartoti visą situaciją dar kartą, nes jam tai bus panašu į teatrą. Taip pat svarbu vaikui paaškinti, kodėl jo elgesys buvo netinkamas, ir kartu aptarti, kaip susidariusią konfliktinę situaciją buvo galima išspręsti. Patartina vaikui priminti, jog jei dar kartą toks jo elgesys pasikartos, teks jam palikti draugus ir eiti namo. Svarbu, kad tokio sprendimo, kuris buvo pasakytas vaikui, tėvai ir laikytųsi. Namie tokiu atveju vaikui reikėtų nepataikauti ir nenuolaidžiauti. Vaikas turi pajausti, kad vienam žaisti ne taip įdomu, kaip su draugais.
Skatina baimė
Dažniausiai moksleiviai būna agresyvūs dėl savo pačių baimės ir netikrumo. Tad vaiko agresyvumą galima pašalinti švelniau su vaiku elgiantis namie. Negalima mušti vaiko. Mušimu jam parodoma, kad stipresnis gali silpnesnį mušti, ir taip įtvirtinama teigiama nuostata agresijos atžvilgiu.
Kaip galima dažniau būtina pastebėti gerus vaiko poelgius ir apie tai jam pasakyti pagiriant bei pasidžiaugiant. Svarbu domėtis vaiko jausmų pasauliu: nuolat kalbėti apie tai, kokius jausmus vaikas išgyvena, kas jį liūdina, o kas džiugina. Tai vaikui padės suprasti, jog tėvai jį myli ir yra juo patenkinti, kad visa, ką jie daro, daro iš meilės ir noro jam padėti. Taip vaikas įgis daugiau pasitikėjimo savimi ir jam nereikės savo silpnybių slėpti po agresyvumo kauke.
Kontroliuoti agresiją
Ypač atidūs ir dėmesingi savo vaikams turi būti tėvai, kurių vaikai patiria bendraamžių agresiją. Norėdami apginti savo vaikus, tėvai turėtų atsisakyti gana dažnai vartojamo posakio „duok atgal”.
Akivaizdu, kad vaikas, kuris dažnai patiria bendraamžių agresiją, t.y. būna stumdomas ar mušamas, negali apsiginti, nes priešingu atveju jau būtų tai padaręs.
Išgirdęs tokius tėvų patarimus, vaikas atsiduria dviprasmiškoje situacijoje: iš vienos pusės jis yra skriaudžiamas bendraamžių, iš kitos pusės – lieka nesuprastas tėvų ir skaudžiai išgyvena manydamas, jog tėvai dėl tokio jo bejėgiškumo yra juo nepatenkinti.
Vaikams, kurių elgesiui būdinga agresija, vertėtų pasiūlyti lankyti sportinės ar meninės veiklos būrelius, studijas. Tai gali padėti agresyvumą nukreipti kūrybine, o ne griovimo linkme. Atmintina, kad vaikų agresiją galima kontroliuoti dėmesiu ir išklausymu, dalyvavimu vaiko gyvenime, agresyvių veiksmų kontroliavimu, suteikiant pagalbą, kreipiantis į specialistus.