Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. gegužės 13 d. netikėtai mirė vertėjas Juozas Mečkauskas-Meškela.
Juozas Mečkauskas-Meškela gimė Trakų rajone, Kęstučių kaime 1954 gruodžio 20 dieną. Mokėsi Bučionių pradinėje mokykloje, baigė Pasamovio aštuonmetę, o nuo 1968 metų, kai jo tėvai persikėlė gyventi į Vilnių, mokslus tęsė Vilniaus VII-oje vidurinėje mokykloje. 1972 metais įstojo į Vilniaus universitetą ir įgijo prancūzų kalbos ir literatūros specialybę. Dar studijuodamas dirbo laborantu Respublikiniame mokytojų tobulinimosi institute, todėl ir 1977 metais baigęs studijas jame pasiliko – ėjo prancūzų kalbos metodisto pareigas. 1979 m. pradėjo dėstyti prancūzų kalbą Vilniaus Universitete. Nuo 1985 iki 1992 metų jis dirbo „Vyturio” leidykloje redaktoriumi, o paskui visą savo laiką skyrė savarankiškam kūrybiniam vertėjo darbui.
Tačiau daugiausia laiko Juozas Mečkauskas-Meškela skyrė vertimams. Jis išvertė tokius garsių autorių kūrinius kaip: I. M. Pagnol. Mano tėčio šlovė (1988), Ch. Baudelaire. Intymūs dienoraščiai (1996), Friderico Garcia Lorca. Liūdniausias džiaugsmas (1998), A.de Saint-Exupery. Citadelė (2001), Prancūzų meilės lyrika. Tavyje būsiu amžinas vasaros džiaugsmas. (2002), A. Rimbaud. Sezonas pragare (2003), P. Eluard. Poezija rinktinė (2007). Taigi šio kruopštaus ir talentingo vertėjo dėka Lietuvos skaitytojas galėjo susipažinti su pačiais garsiausiais prancūzų rašytojais.
Velionis bus pašarvotas Vilniuje, Šarvojimo salėje, Antakalnio g. 124. Lankymas gegužės 15 d. nuo 17 iki 22 val., gegužės 16 d. nuo 10 val. Šv. Mišios – 8 val. Bernardinų bažnyčioje. Karstas išnešamas 13 val. Velionis bus palaidotas Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje.