Šeimoje gimęs mažylis dažniausiai suteikia tėvams daug džiaugsmo, tačiau vyresnysis brolis ar sesuo gali labai stipriai dėl to išgyventi
Šeimoje atsiradęs naujagimis sujaukia vyresniojo vaiko pasaulį – neretai jis jaučiasi pamirštas ir nebemylimas. Kaip sušvelninti šią krizę, pataria Vaiko raidos centro psichologė Eglė Grakauskaitė-Kodikienė.
Reaguoja skirtingai
Įsivaizduoti vaiko emocinę būklę gimus broliukui ar sesutei nėra labai sunku. Vyresniajam iškyla būtinybė dalytis ne tik savo žaislais, kambariu, drabužėliais, bet ir tėvų bei artimųjų dėmesiu. Norėdami atkreipti gimdytojų dėmesį vyresnėliai neretai „suvaikėja”: ima elgtis kaip kūdikiai, prašo būti maitinami, sūpuojami. Sakoma, tėvai visas savo atžalas myli vienodai, tačiau pamatuoti ir po lygiai paskirstyti meilę ne taip paprasta. Psichologės E.Kodikienės teigimu, kuo vaikas mažesnis, tuo jam sunkiau įvertinti ir pripažinti, kad tėvai naujagimiui daugiau dėmesio skiria dėl objektyvių priežasčių.
Vyresnis vaikas dažnai pats supranta, kodėl gimus broliukui ar sesutei tėvų dėmesys jam sumažėja. Psichologė išskiria paauglius, nes kartais jie gali labai išgyventi dėl to, kad šeimoje atsirado mažylis. „Tokio amžiaus vaikas susiduria su daugybe įvairių problemų ir klausimų, todėl naujagimis šeimoje dar stipriau paveikia jo emocijas. Tėvai, susilaukę kūdikio, turėtų būti ypač atidūs paaugliams, ne jų pasaulis brendimo laikotarpiu itin sudėtingas”, – aiškina psichologė.
Visi kartu – mažiau klaidų
Norėdami sušvelninti vyresniojo vaiko patiriamą emocinę traumą, kartais situaciją galite pakreipti dar blogesne linkme. Kad taip neatsitiktų, į šį reikalą būtina įtraukti visą šeimą. Psichologė E.Kodikienė teigia, jog pirmiausia mama turi kiek įmanoma daugiau laiko skirti vyresniajai atžalai. Didesniam negu metų vaikui jau nebeužtenka vien pavalgyti ir pamiegoti. Jam reikia žaidimų, todėl tėvai kasdien bent po keliolika minučių turėtų pažaisti su vaiku vienu du. Tėčiai taip pat negali likti nuošalyje – mamai irgi būtina pailsėti.
Pasak psichologės, norėdami savo atžalai gero tėvo padaro labai didelių klaidų, kurios gali turėti rimtų psichologinių pasekmių. Pavyzdžiui, vyresnysis vaikas kartais laikinai atskiriamas nuo pagausėjusios šeimos. Kai abiem tėvams darosi sunku prižiūrėti ir naujagimį, ir vyresnėlį, pastarasis neretai išvežamas pas senelius, artimuosius ar auklę. „Bet kokio amžiaus vaikui tai – didžiulė trauma. Net gerai pažįstama aplinka jam neatstos namų, o juo labiau tėvų rūpinimosi. Todėl privalu daryti viską, kad šeima būtų drauge”, – pabrėžia vaikų psichologė. Toks tėvų poelgis, anot E.Kodikienės, pateisinamas tik tuo atveju, kai kitaip išsiversti neįmanoma (tarkim, mama po gimdymo susirgo ir negali prižiūrėti vaikų).
Abiejų atžalų lyginimas – dar viena didelė tėvų klaida. „Ar kam nors patinka, kai jis yra su kuo nors lyginamas?” – klausia E.Kodikienė. Vaikai tai sunkiai ištveria, ypač kai tėvai daugiau blogybių ir auklėjimo sunkumų išsako vyresniojo atžvilgiu. Psichologė primena, jog kartais gimdytojai turi būti vaikams lyg advokatai, sukurti tokią aplinką, kad vyresnėlis nesijaustų atstumtas ir nebemylimas. „Kai naujagimio ateina aplankyti artimieji, jų dėmesys krypsta tik į naująjį šeimos narį. Tėvai turėtų pasistengti, kad ir vyresnysis būtų pastebėtas. Reikėtų garsiai prie visų pasidžiaugti jo laimėjimais, pasakyti, kad abu vaikai jums vienodai teikia džiaugsmo”, – pataria E.Kodikienė.
Suprantamai paaiškinti
Kiekvienas vaikas skirtingai išgyvena broliuko ar sesutės atsiradimą. Vieniems pakanka kelis kartus įsitikinti, jog tėvai juos vis dar myli. Kitiems noras konkuruoti su mažyliu išnyksta tada, kai jaunėlis paauga ir tampa lygiaverčiu žaidimų partneriu. Kartais, pasak psichologės, vaikai kuo puikiausiai priima naują šeimos narį, noriai padeda tėvams jį prižiūrėti. Tai priklauso ne tik nuo vaiko temperamento, amžiaus skirtumo, bet ir nuo to, kaip tėvai parengia vyresnėlį sutikti naujagimį. Jis turi būti pamažu pratinamas prie minties, kad šeima laukia pagausėjimo. Skirtingo amžiaus vaikams, anot E.Kodikienės, informaciją reikia pateikti suprantamai ir aiškiai. „Vyresnėliui būtų pravartu prisiglausti prie mamos pilvelio, pajusti kūdikio judesius. Devyni mėnesiai – labai ilgas laikotarpis, kad vaikas pagal savo suvokimo galimybes suprastų, jog greitai bus tėvams ne vienintelis”, – aiškina psichologė. Vaiko balsas renkant naujam šeimos nariui vardą, žaisliukus ar drabužėlius taip pat turi būti išgirstas. E.Kodikienė pataria nesakyti vyresnėliui, kad tik gimęs broliukas ar sesutė bus žaidimų partneris. Supratęs, jog naujagimis anaiptol nepuls iškart su juo žaisti, vaikas labai nusivils tokiu pažadu. „Apskritai reikia gerbti vyresniojo vaiko pasaulį ir nesakyti, kad jis būtinai turės viskuo dalytis su mažyliu. Tegul tie daiktai, kurie jam labai mieli, ir lieka tik jo”, – sako vaikų psichologė.