Psichologė-psichoterapeutė Aurelija Markevičienė: Nerimas, atklydęs iš vaikystės

Gėdijatės ne visai lygių dantų, per trumpų kojų ar kalbos manieros? O gal tai pastebima tik jums vienam?

Kasdieniame gyvenime žodis „kompleksas” suprantamas kaip vidinis gėdos jausmas, kylantis kažkur viduje, graužatis dėl kokios nors asmeninės savybės. Psichologai šį reiškinį aiškina panašiai: tai žmogaus savivertės žaizdos, pasitikėjimo savimi spragos.

Psichoterapeutai savo kasdieniame darbe susiduria su įvairiausiais žmonių kompleksais. Kur kas daugiau jų turi jautresni žmonės, nes giliau išgyvena kritiką. Iš jos ir susiformuoja kompleksai. Pavyzdžiui, gana dažnai pasitaikantis kompleksas dėl nepakankamai dailios figūros (per didelio ar per mažo svorio) atsiranda dėl aplinkinių reakcijos. Jei žmogus turi tokį kompleksą, greičiausiai jis atsirado išgirdus apie save neigiamų atsiliepimų, pastabų ar net pašaipų, o ne todėl, kad didesnis ar mažesnis svoris rimtai kliudo gyventi.

Labai dažnai mūsų kompleksai yra įsišakniję nuo vaikystės. Šiuo gyvenimo laikotarpiu formuojasi savo išvaizdos ir savo vertės suvokimas. Mažo žmogaus sugebėjimai taikytis su nerimu labai menki, todėl ir pastūmėti jį komplekso link gali daugelis veiksnių. Pavyzdžiui, konkurencija tarp brolių ir seserų (jei ji nedidelė, tai visiškai normalu, tačiau gali tapti ir terpe patyčioms bei kito menkinimu), supykusių tėvų mestelėta kritiška frazė… Barnio metu ištarti žodžiai „tu nevykėlis” ar kitoks stipresnis posakis labai giliai įsminga vaiko pasąmonėje. Dar ilgai tai gali menkinti jau užaugusio žmogaus pasitikėjimą savimi.

Iš kai kurių vaikystės metais įgytų kompleksų išaugama. Juk dažnai patys suvokiame, kad mūsų kompleksai gana vaikiški, neturintys rimto pagrindo. Deja, taip būna ne visada. Jautresniems žmonėms gali būti sunku susitaikyti su savo ypatybėmis, kurios yra sulaukusios neigiamos aplinkinių reakcijos. Komplekso atsikratyti geriausia atsiveriant – apie tai kalbantis. Juk būna, kad pabendravus su bičiuliu lengviau atsikvepiama: „Ir jis turi panašių rūpesčių! Gal tai ne taip jau baisu?” Kita gana veiksminga strategija – su savo gėdos jausmu susidurti kaktomuša. Pavyzdžiui, turintiems kalbos defektų ir dėl to besidrovintiems viešai prabilti asmenims patariama susikaupti ir stengtis kalbėti kuo dažniau. Šiek tiek su savimi pakovojus kompleksą galima ir visai nugalėti.

Tačiau jei kompleksai labai stiprūs, įsisenėję, verta kreiptis pagalbos į psichoterapeutą. Tam tikrais „varikliukais” gali tapti nebent sunkumai ar ligos, kurios skatina veikti ir keisti savo gyvenimą. O kompleksas – tai nemaloni psichologinė būsena, susipynusi su gėdos jausmu. Ji kelia vidinę įtampą ir sukausto iš vidaus. Tad kam jums jos reikia?

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.