Lietuva pasiryžusi blokuoti Europos Sąjungos ir Rusijos derybas dėl naujosios bendradarbiavimo sutarties. Pagrindinė priežastis, paskatinusi mūsų šalį priimti tokį drastišką sprendimą, – jau beveik metus nutrūkęs rusiškos naftos tiekimas naftotiekiu „Družba”.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas vakar Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje išsakė griežtą Lietuvos poziciją dėl galimų ES ir Rusijos derybų. Vienas pagrindinių užsienio reikalų ministrų posėdžio klausimų buvo pasirengimas gegužės 18 dieną Samaroje vyksiančiam ES ir Rusijos vadovų susitikimui.
LŽ žiniomis, P.Vaitiekūnas įteikė raštą, kuriuo informavo, kad Lietuva blokuos ES ir Rusijos derybas dėl naujosios bendradarbiavimo sutarties. Pagrindinė priežastis, paskatinusi Lietuvą priimti tokį drastišką sprendimą – jau beveik metus nutrūkęs rusiškos naftos tiekimas naftotiekiu „Družba”. Informacijos dėl įteikto Lietuvos perspėjimo Užsienio reikalų ministerija (URM) vakar LŽ nepatvirtino, spaudos tarnyba tikino, kad P.Vaitiekūnas dalyvavo tik diskusijose. Tuo metu dienraštis „Financial Times” tikina, kad Lietuva jau praėjusią savaitę Briuseliui išsakė savo aiškią ir kategorišką nuomonę dėl derybų su Rusija pradžios.
Laukia konkrečių žingsnių
„Jei Europos Sąjungai strateginė partnerystė su Rusija yra svarbi, tai ES narėms Rusijos kaimynėms ši partnerystė dvigubai svarbesnė. Mes pirmieji laimime arba nukenčiame kintant ES ir Rusijos santykių pobūdžiui”, – URM pranešime cituojamas P.Vaitiekūnas.
Ministro nuomone, be konkrečių pozityvių Rusijos žingsnių tvirtinti mandatą dėl naujos ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutarties šiuo metu būtų pernelyg anksti. Tokios nuomonės buvo ir Lenkijos užsienio reikalų ministrė Anna Fotyga. Kol kas neišspręstos veterinarinės, saugaus energetinių išteklių tiekimo, kitos ES ir Rusijos santykių problemos.
„Mes nedirbame teisinėje tuštumoje, o visos sąlygos rezultatyviam ES ir Rusijos bendradarbiavimui yra sudarytos”, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Prezidentas perspėjo
Apie galimybę vetuoti ES ir Rusijos derybas Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus užsiminė praėjusį savaitgalį Krokuvoje. Šiame mieste susitikę penkių valstybių prezidentai ieškojo alternatyvų naftos tiekimui iš Rusijos. „Jeigu jus stumia į kampą ir nelieka kitos išeities, tenka pasinaudoti paskutine galimybe”, – agentūrai „Bloomberg” sakė V.Adamkus. Pasak šalies vadovo, atnaujinti naftos tiekimą naftotiekiu „Družba” užtektų politinio sprendimo.
Komitetą pamiršo
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Justinas Karosas, LŽ paklaustas, ar Lietuvos nusiteikimas vetuoti ES ir Rusijos derybas buvo aptartas ir su Seimo URK, sakė apie tai nieko nežinąs, tik girdėjęs iš spaudos. „Buvau išvykęs į Maltą, tačiau grįžęs apie visus komiteto darbus esu informuojamas. Apie tai nieko nesakė”, – teigė J.Karosas. Parlamentaro nuomone, matyt, klausimus derino Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija, o komitetas buvo pamirštas. Dėl korektiškumo nederėtų taip elgtis”, – sakė J.Karosas. Sprendimas prisidėti prie Lenkijos veto buvo priimtas slapčiomis, be diskusijų.
Paklaustas, kaip griežta Lietuvos pozicija galėtų atsiliepti santykiams su Rusija, Seimo URK vadovas pripažino, kad tokie dalykai negerina santykių. „Tačiau jei kitų variantų nėra, ką tuomet darysi? Toks būdas taip pat įmanomas”, – sakė parlamentaras. Vakar pasikalbėti su prezidento patarėjais užsienio politikos klausimais LŽ nepavyko – jie telefonu neatsiliepė.
Būtinas solidarumas
Pirmoji vetuosianti ES ir Rusijos derybų dėl naujos bendradarbiavimo sutarties pradžią pranešė Lenkija. Rusija vis dar neatšaukia draudimo lenkiškos mėsos importui.
Maskva sankcijas Lenkijai teisina veterinarijos normomis, tačiau Varšuva mato politines priežastis, esą Kremlius siekia primesti savo įtaką ES naujokėms.
Agresyvų Maskvos spaudimą jau kuris laikas patiria ir Estija, dėl kurios sprendimo perkelti paminklą sovietų kariams Taline buvo sukurstytos rusakalbių riaušės, blokuojama Estijos ambasada Maskvoje, iš Rusijos vyriausybinių įstaigų kompiuterių surengtos kibernetinės atakos prieš Estijos valdžios institucijų kompiuterius. Vakar Rusijos radijo stotis „Echo Moskvy” pranešė, kad Estija tap pat rimtai svarsto galimybę vetuoti ES ir Rusijos derybas. „Echo Moskvy” Lietuvos sprendimą prisidėti prie Lenkijos pozicijos pranešė kaip įvykusį faktą.
ES užsienio reikalų ministrai vakarykščiame posėdyje pritarė, kad Vienos konvencijos principų laužymas, kibernetinės atakos, ekonomikos ir energetikos naudojimas prieš ES šalis yra nepriimtina politika santykiuose su ES. Daugelio ministrų nuomone, dabar ES turi pademonstruoti solidarumą ir tvirtą valią ginant visų ES narių interesus. Tai sukurtų pagrindus ilgalaikei ES ir Rusijos santykių sėkmei.
Kilo skandalas
Kaip rašo „Financial Times”, dar praėjusią savaitę Briuselyje vykęs ES valstybių ambasadorių susitikimas baigėsi skandalu: Lietuva jame netikėtai pareiškė blokuosianti plataus masto ES derybas su Rusija. Tai sukėlė tūžmingą šiuo metu ES pirmininkaujančios Vokietijos reakciją. Kaip teigia laikraštis, įtampa ES dėl santykių su Rusija, kuri vykdo vis kategoriškesnę politiką, likus kelioms dienoms iki ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo Samaroje pasiekė aukščiausią tašką. Naujosios ES narės vis tvirčiau reikalauja griežtesnio kurso Rusijos atžvilgiu.
Per ES šalių ambasadorių susitikimą Briuselyje dalyvavę diplomatai pasakojo, kad Vokietijos atstovas Wilhelmas Schoenfelderis kelis kartus Lietuvos delegacijai uždavė klausimą, ko ji nori pasiekti blokuodama derybas su Rusija.
„Dabartinėmis aplinkybėmis tokias derybas pradėti beprasmiška, – „Financial Times” pareiškė aukštas Lietuvos atstovas. – Šį viršūnių susitikimą turime išnaudoti ne tam, kad bandytume pradėti kažkokį strateginį bendradarbiavimą be realaus turinio ar vestume derybas dėl derybų. Turime gauti iš rusų ką nors konkretaus.”
Prekybos partnerės
Rusija yra bene pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, kuriai 2006 metais teko 14 proc. viso Lietuvos eksporto. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį iš visų į Rusiją išvežamų prekių daugiausia eksportuota mašinų bei mechaninių, elektros gaminių – 20,1 procento. Antžeminių, oro bei vandens transporto priemonių – 18,2 proc. Augalinės kilmės produktų eksportuota apie 18 proc., o gyvų gyvūnų ir gyvulinės kilmės produktų (daugiausia maisto) – 10 procentų.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda:
„Net tie, kurie abejojo, dabar puikiausiai mato, kad naftotiekis „Družba” buvo uždarytas ne dėl techninių kliūčių. Jis panaudotas kaip politinio spaudimo priemonė, kai buvo baigiamas sandoris su Lenkijos naftos koncernu „PKN Orlen”. Prezidento V.Adamkaus reakcija visiškai suprantama.
Sunku pasakyti, kokia būtų atsakomoji Rusijos reakcija, jei Lietuva blokuotų šios šalies derybas su ES dėl bendradarbiavimo. Greičiausiai ji būtų nervinga. Turiu galvoje santykius su Estija. Tačiau manau, kad Lietuvos ekonomika pajėgi atsispirti bet kokioms politinėms insinuacijoms ir normaliai toliau vystytis.
Nėra abejonių, daug gamintojų galėtų patirti sunkumų, nes Rusija yra bene svarbiausia eksporto partnerė. Eksportuojama daug maisto produktų, šaldytuvų, elektros įrangos, tekstilės gaminių. Galima teigti, kad rusai turi svertų laužyti rankas.