Nors ir gaudami begalę miestiečių skundų, valdininkai pripažįsta iki šiol nerandą būdų, kaip priversti gyventojus susitvarkyti bendro naudojimo patalpas bei šiukšlių sandėliais paverstus butus.
Valdžios žmonės dėl to kaltina netobulus įstatymus, tačiau šalia apsileidėlių gyvenantiems žmonėms nuo to nė kiek ne lengviau.
Užgrobė virtuvę
Pasak Savivaldybės administracijos Butų ūkio ir energetikos skyriaus specialistės Ilonos Daulienės, kuriozinė situacija susiklostė buvusiame bendrabutyje Taikos pr. 38 įsikūrusioje daugiabučių namų savininkų bendrijoje „Vakarė”.
Buvo gautas signalas, kad trečio aukšto bendro naudojimo virtuvę jau kuris laikas okupavo garbaus amžiaus moteris. Ponia Margarita čia įsikūrė su visa manta, o visos pastangos ją iškeldinti iki šiol nedavė jokių rezultatų.
Anot „Vakarė” pirmininkės Virginijos Žilevičienės, tame pačiame aukšte gyvena moters sūnus, tačiau mamos į savo butą jis neįsileidžiąs.
„Jo skolos jau seniai perkopė 4 tūkst. litų, bute atjungta elektra, teismui pateikti dokumentai dėl jo iškeldinimo”, – vardijo V. Žilevičienė, tačiau istorijos baigties prognozuoti nedrįso. Mat žmogus esąs pripažintas reikalingas globos – o kur tokį dėsi?
„Kreipiausi ir 1-ąjį policijos komisariatą, šis apie susidariusią situaciją informavo Savivaldybę – viskas veltui. Dabar laukiu Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų. Galbūt jie patars, kokių imtis priemonių. Nežinau, ar turiu teisę iškraustyti visiems įkyrėjusią įnamę, juk paskui pati galiu būti apkaltinta pasikėsinusi į svetimą turtą”, – sakė daugiau nei metus šią problemą bandanti išspręsti V. Žilevičienė.
Pasak jos, senolė ne tik užgrobė bendro naudojimo patalpas, bet dar įvairiausiais būdais užgaulioja kaimynus, gąsdina jų vaikus. Žmonės, sakė bendrijos pirmininkė, dėl to kreipėsi ir Vaikų teisių apsaugos tarnybą, tačiau pagalbos iki šiol nesulaukė.
Nėra taisyklių – nėra ir veiksmų
Pasak Klaipėdos vicemerės Juditos Simonavičiūtės, ši problema analizuota ne per seniausiai vykusiame Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje.
Jo metu nuspręsta kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją, kad ši inicijuotų poįstatyminių aktų pataisas dėl gyventojų atsakomybės už privačią nuosavybę, nuolat tikrinti statinių priešgaisrinę būklę, taip pat parengti pavyzdines bendrojo naudojimo patalpų priežiūros ir tvarkymo taisykles.
Naudodamosios pastaruoju dokumentu, daugiabučių namų savininkų bendrijos ar namus administruojančios bendrovės galės pasitvirtinti savą tvarką.
„Kol nėra taisyklių, kaip elgtis su bendro naudojimo turtu, tol niekas negali imtis jokių priemonių padėčiai pagerinti”, – aiškino Savivaldybės administracijos Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė.
Privati nuosavybė – tabu
Dar sudėtingiau išspręsti apleistų butų problemą. Pagal Konstituciją, privati nuosavybė mūsų šalyje yra neliečiama. Norint patekti į butą būtina gauti jo šeimininko sutikimą. Įstatymai numato tik keletą atvejų, kai toks leidimas nereikalingas, pavyzdžiui, kilus gaisrui ar atsitikus kokiai nors kitai nelaimei, kai kyla realus pavojus tiek konkretaus buto gyventojų, tiek jų kaimynų sveikatai ar gyvybei.
Šalia apsileidėlių gyvenantiems klaipėdiečiams tokia situacija kelia pagrįstą pasipiktinimą. Ne per seniausiai buvome informuoti, kad toks butas yra S. Nėries gatvės 8-ajame name.
Jo gyventojai „Vakarų ekspresui” skundėsi, kad kad jau išbandė visus būdus priversti jo šeimininkę susitvarkyti: „Kreipėmės į Savivaldybę, policiją, Visuomenės sveikatos centrą, higienistus, bet veltui – ponia Genovaitė į savo valdas nieko neįsileidžia.”
Pasak N. Laužikienės, galimi du šios problemos sprendimo būdai: keisti įstatymus arba kreiptis į teismą. Inicijuoti teisminį procesą, pasak valdininkės, turi patys gyventojai. Savivaldybė šiuo atveju jiems gali tik padėti parengti reikiamus dokumentus bei suteikti informaciją. Deja, sakė N. Laužikienė, neretai būna taip, kad žmonės, išgirdę, jog teks bylinėtis, nuleidžia rankas ir toliau kenčia.
„Kai kam gali pasirodyti, kad tokiu būdu mes lyg ir bandome nusimesti atsakomybę nuo savo pečių, tačiau be atitinkamo teismo sprendimo imtis kokių nors veiksmų prieš savo butus sąvartynais pavertusius gyventojus nei mes, nei kas nors kitas neturi teisės”, – teigė departamento vadovė.