Kaip paspartinti skolos išieškojimo procesą, kai skolininkas ilgam išvykęs į užsienį ir nėra žinoma jo gyvenamoji vieta?
Ar nesusisiekus su skolininku įmanoma atgauti priteistą skolą, jeigu yra atsiskaitymui reikalingo turto?
Į klausimus atsakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Svarbiausias dalykas priverstinio išieškojimo procese ir yra skolininko turtas, o ne pats asmuo.
Įstatymas įpareigoja skolininką aktyviai dalyvauti procese ir padėti vykdyti skolos išieškojimą, tačiau skolininko vengimas tai daryti, jo buvimas užsienyje teismo sprendimo vykdymo proceso nesustabdo. Jeigu skolininkas Lietuvoje turi realizuotino turto arba vertybinių popierių, kuriais prekiaujama viešai, skolą galima sėkmingai išieškoti pačiam skolininkui ir nedalyvaujant procese.
Skiria kuratorių
Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, pagal Civilinio proceso kodekso 601 straipsnį išieškotojo prašymu teismas gali paskirti skolininko kuratorių. Kuratorius tampa įstatyminiu skolininko atstovu ir priverstinio išieškojimo procese įgyja tokias pačias procesines pareigas bei teises, kaip ir skolininkas, išskyrus teisę turėti savo atstovą.
Paskyrus kuratorių, skolininkas nebetenka galimybės vilkinti išieškojimo procesą. Procesiniai dokumentai laikomi įteiktais skolininkui nuo tos dienos, kai yra įteikiami kuratoriui.
Skolininko kuratoriui privalu kviečiamam atvykti pas antstolį, vykdyti kitus jo nurodymus ir domėtis sprendimo vykdymo eiga. Kuratorius turi teisę atstovauti skolininko interesams, dalyvaudamas atliekant vykdymo veiksmus, susipažindamas su vykdomosios bylos medžiaga, gaudamas pažymas apie vykdymo eigą, ginčydamas turto priklausomybę ir jo įkainojimą, skųsdamas antstolio veiksmus, reikšdamas prašymus, nušalinimus ar sudarydamas taikos sutartis.
Skiria teismas
Teisę kreiptis į teismą dėl skolininko kuratoriaus paskyrimo pagal įstatymą turi visi išieškotojai – tiek juridiniai, tiek ir fiziniai asmenys. Tačiau fiziniai asmenys šia galimybe naudojasi dar palyginti retai. Galbūt žmonės baiminasi sudėtingų procedūrų ar didelių papildomų išlaidų, nors visus reikiamus dokumentus tokiais atvejais parengia antstoliai, o išieškotojo sumokėtas atlyginimas kuratoriui yra sugrąžinamas, kai gaunama lėšų realizavus skolininko turtą.
Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją kuratoriui yra nustatytas 200 litų atlyginimas už skolininko atstovavimą vykdomojoje byloje.
Vis dėlto, jeigu išieškotojas nesutinka, kad būtų paskirtas skolininko kuratorius, antstolis pats inicijuoti jo paskyrimo negali. Todėl antstoliai paprastai informuoja ieškotojus apie galimybę kreiptis į teismą dėl skolininko kuratoriaus paskyrimo, kai vykdant sprendimą nepavyksta surasti skolininko jokiais žinomais adresais, visa jam siunčiama korespondencija grįžta neįteikta ir neduoda rezultatų paskelbta skolininko paieška.
Sutikdamas, kad būtų paskirtas skolininko kuratorius, išieškotojas pateikia atitinkamą prašymą sprendimą vykdančiam antstoliui, o antstolis šį prašymą kartu su vykdomąja byla perduoda tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo veiksmai.
Realizuojama prievarta
Esant teismo paskirtam kuratoriui, jau gali būti taikomos visos priverstinio skolos išieškojimo priemonės. Antstolių praktikoje buvo atvejų, kai skolininkams išvykus į užsienį iš varžytynių buvo parduoti jiems nuosavybės teise priklausę butai, jų dalys ar žemės sklypai. Todėl nereikėtų manyti, kad ilgas skolininko buvimas užsienyje užkerta kelią priverstiniam turto realizavimui Lietuvoje.
Paskiriant kuratorius, taip pat pavyksta išieškoti skolas iš veiklos nebevykdančių įmonių, kurių buvę vadovai po skolų priteisimo dažnai palieka įmones nelikviduotas įstatymo nustatyta tvarka.