Minėdami 105 – ąjį pirmojo giluminio gręžinio Klaipėdoje gimtadienį, vandentiekininkai kėlė švaraus vandens taurę.
Nors prireiks dar milijoninių investicijų, šiandien jie gali pasigirti.
Didžioji dalis klaipėdiečių geria švarų ir sveiką vandenį.
Smarvė – iš dumblo
1902 metais Klaipėdoje pradėtas eksploatuoti pirmasis giluminis vandens gręžinys. Nuo tada nutekėjo daug vandens. Šiandien uostamiestis turi savo nuotėkų valyklą, tris vandenvietes ir, žinoma, daug vandens.
Rūpesčių vandentvarkos specialistams kelia vandens valymo atliekos, kurioms naikinti ir perdirbti reikia daug pinigų.
Klaipėdos nuotėkų valykloje, esančioje Dumpiuose, šiandien telkšo tonos dumblo. Milžiniškas rezervuaras jau perpildytas, o dumblas kol kas nėra niekur panaudojamas. Nosį sukanti smarvė, kuria skundžiasi dalis klaipėdiečių, sklinda iš čia.
„Tai dar nieko baisaus. Kai lauke karšta, čia būti neįmanoma. Smarvė verčia iš kojų”, – sakė bendrovės „Klaipėdos vanduo” direktorius Leonas Makūnas. Jis skubėjo nuraminti, kad tai tik sieros vandenilio skleidžiamas kvapas, kuris nėra pavojingas.
Ištuštinus rezervuarą, kvapas išblėstų po poros metų.
Dumblą, anot L.Makūno, reikia sunaikinti, o ne galvoti, kaip apsisaugoti nuo smarvės.
Gamins elektrą
Dumpių nuotėkų valykloje valomos buitinės ir gamybinės nuotėkos iš Klaipėdos ir Gargždų. Per parą suplaukia iki 50 tūkst. kubinių metrų nuotėkų. Jas išvalius lieka 10-20 tonų tirščių.
Vanduo išvalomas iki 95 proc. švarumo. Jį jau galima ir gerti.
„Išvalytas vanduo gerokai švaresnis nei Kuršių marių vanduo. Tačiau pigiau vartoti iš žemės paimtą vandenį nei tą, kuris išvalytas iš nuotėkų. Kažin kuris jaustų malonumą, gerdamas vandenį ir žinodamas, kad jis – iš nuotėkų”, – aiškino nuotėkų vyriausiasis technologas Vaidotas Girdvainis.
Į Klaipėdos vandenį kasmet patenka daugiau kaip 7 tūkst. tonų teršalų. Bendrovė sumoka iki 300 tūkst. litų mokesčių už teršalus.
Klaipėdos nuotėkų valykla buvo statoma net tris kartus. Iš pradžių statė lenkai, vėliau suomiai. Tačiau šie neužbaigė darbų. Prieš ketverius metus valykla atnaujinta pačių jėgomis.
2003 metais rekonstravus nuotėkų valyklos įrenginius, per dieną išvaloma apie 80 tūkst. kubinių metrų nuotėkų.
Didžiausias rūpestis – kur padėti dumblą. Planuojama atstatyti du bokštus, vadinamuosius metantankus, kuriuose būtų galima dumblą pūdyti ir gaminti metano dujas.
Trys galingi varikliai paverstų dujas elektros ir šilumos energija, kurios, kaip teigė L.Makūnas, užtektų valyklai aprūpinti. Šiuo metu elektros sąnaudos sudaro apie 15 proc. visų bendrovės išlaidų.
Kol Klaipėda neturėjo savo nuotėkų valyklos, visos nuotėkos plaukė tiesiai į Danės upę ir Kuršių marias.
Skundų mažėja
Klaipėda turi tris vandenvietes, iš kurių tiekiamas geriamasis vanduo miestiečiams. Pirmoji vandenvietė aprūpina Šiaurinės dalies gyventojus, Trečioji – pietinės.
Kol kas miestui užtenka šių dviejų vandenviečių. Antroji užkonservuota. Vis dar sprendžiama, ar ją likviduoti, ar palikti.
Prieš trejus metus, pradėjus veikti vandens gerinimo stočiai, jo kokybė akivaizdžiai pagerėjo. Prieš pateikiant vartotojams, vanduo infiltruojamas į gruntą ir šiek tiek chloruojamas.
Pasak vandenruošos vyriausiosios technologės Stasės Sudintienės, du trečdaliai klaipėdiečių vartoja puikios kokybės vandenį, atitinkantį visus higienos reikalavimus. Pastaraisiais metais labai sumažėjo ir gyventojų skundų dėl nekokybiško vandens. Neretai paaiškėja, kad prastesnį vandenį žmonės geria todėl, kad šis į rankas patenka iš nešvarių, senų vamzdžių.
Pietinėje miesto dalyje esanti Trečioji vandenvietė vilioja ir žvejus, ir poilsiautojus. Saugomoje zonoje iškylauti draudžiama. Tačiau bendrovės „Klaipėdos vanduo” darbuotojai teigė neretai randantys iškarpytą tvorą. Teritoriją netrukus padės stebėti vaizdo kameros.