JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice (Kondoliza Rais) pirmadienį atvyksta į Maskvą, kur susitiks su aukščiausiais Rusijos pareigūnais ir bandys sustabdyti dramatišką JAV ir Rusijos santykių blogėjimą.
C.Rice pirmadienį pietaus su premjero pirmuoju pavaduotoju Sergejumi Ivanovu, pranešė JAV ambasada Maskvoje. Antradienį ji susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu.
S.Ivanovas, kuris yra atsakingas už karinį-pramoninį ekonomikos sektorių, laikomas žmogumi, galinčiu po rinkimų kitų metų kovą pakeisti V.Putiną.
C.Rice vizitas vyksta tokiu metu, kai jaučiamas didžiausias įtampos tarp Rytų ir Vakarų padidėjimas nuo prezidento George’o W.Busho (Džordžo V.Bušo) atėjimo į valdžią prieš šešerius metus. Iš dalies tai įvyko dėl NATO plėtros į buvusį sovietinį bloką, JAV planų dislokuoti centrinėje Europoje priešraketinio skydo elementus, JAV kritikos V.Putino atžvilgiu ir Kremliaus nepritarimo planams dėl Serbijos Kosovo provincijos nepriklausomybės.
JAV ir Lenkija pirmadienį turi pradėti oficialias derybas dėl planų kuriant priešraketinį skydą, kuriam Rusija griežtai nepritaria, dislokuoti Lenkijos teritorijoje 10 raketų gaudytuvų.
Rusų laikraštis „Kommersant” pirmadienį rašo, kad Maskva ir Vašingtonas prarado tarpusavio pasitikėjimą ir kad dabar amerikiečiai ir rusai vertina vieni kitus kaip grėsmę.
„Nėra prasmės tikėtis kokių nors persilaužimų, – rašoma straipsnyje. – Savo dabartine kelione į Maskvą Rice pradeda naują santykių …. fazę. Kaip SSSR laikais, Vašingtonas vadovausis „strateginės kantrybės” doktrina, kai kalbama apie Maskvą”.
Įtampos padidėjimas buvo akivaizdus nuo vasario, kai V.Putinas sakydamas kalbą Miunchene apkaltino Jungtines Valstijas siekiu dominuoti pasaulinėje arenoje ir primesti savo nuostatas kitoms šalims.
Įtampą dar labiau padidino praėjusią savaitę per Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines V.Putino pasakyti žodžiai, kad „mūsų dienomis … naujose grėsmėse, kaip ir Trečiojo Reicho laikais – vis tas pats žmogaus gyvybės paniekinimas, tos pačios pretenzijos į išskirtinumą pasaulyje ir diktatą”. Kai kas Vašingtone šiuos žodžius interpretavo kaip JAV politikos prilyginimą Trečiajam Reichui.
Vėliau susirūpinę JAV diplomatai sakė, jog Kremlius juos patikino, kad šie komentarai buvo ne apie Vašingtoną.
Anksčiau C.Rice leido suprasti, kad Jungtinės Valstijos ir toliau atsargiai vertina V.Putino prezidentavimą.
„Manau, jog visi visame pasaulyje, Europoje, Jungtinėse Valstijose, yra labai susirūpinę dėl vidaus kurso, kurio Rusija laikosi pastaraisiais metais”, – ketvirtadienį sakė ji vienam JAV Senato komitetui.
Pasak jos, V.Putinui vadovaujant Rusija nukrypo nuo demokratinių reformų, pradėtų po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais, ir buvo pakirsta įstatymų leidžiamojo organo, žiniasklaidos ir teismų nepriklausomybė.
„Valdžios koncentracija Kremliuje kelia nerimą”, – sakė ji.
Antradienį C.Rice taip pat turi susitikti su penkiais Rusijos nevyriausybinių organizacijų atstovais. V.Putinui valdant pilietinė visuomenė, ypač – finansavimą iš Vakarų gaunančios organizacijos, jaučia nuolatinį spaudimą.
Vašingtonas tvirtina, kad jo planas dislokuoti Lenkijoje ir Čekijoje priešraketinės gynybos sistemos elementus nėra nukreiptas prieš Rusiją ir kad to reikia siekiant apsiginti nuo tokių valstybių kaip Iranas.
Tačiau Maskva šį planą laiko grėsme. Praėjusį mėnesį V.Putinas paskelbė, kad Rusija planuoja sustabdyti savo dalyvavimą Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje, apkaltinęs NATO valstybes ignoruojant šį susitarimą, kuris buvo parengtas netrukus po šaltojo karo.
Įtampą taip pat padidino JAV remiamas planas suteikti Serbijos Kosovo provincijai nepriklausomybę, kurį dabar svarsto Jungtinės Tautos. Rusija, kuri ilgą laiką buvo Serbijos sąjungininkė, sako, kad nepriklausomybės suteikimas Kosovui būtų pavojingas precedentas.
JAV valstybės departamento pareigūnai nurodė, kad C.Rice per savo vizitą, kuriuo tikriausiai siekiama pagerinti santykius prieš kitą mėnesį Vokietijoje įvyksiantį Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimą, kalbės visais šiais klausimais.