Per mažos apyvartinių taršos leidimų kvotos privers didinti produkcijos kainas

Europos Komisijos numatytų 8,8 mln. apyvartinių taršos leidimų (ATL) kvotos 2008-2012 metams Lietuvos pramonės įmonėms aiškiai nepakanka. Tai perpus mažiau nei prašė mūsų šalies energetikos, cemento, stiklo pramonės įmonės. Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje „DnB Nord” vyriausiasis analitikas profesorius Rimantas Rudzkis sakė, kad skirstydama kvotas EK atsižvelgė į realią 2005 metų taršą, kai Lietuvos pramonės įmonės panaudojo vos pusę joms skirtų leidimų – 6,6 mln. iš 13,8 mln. ATL. Tačiau tada Lietuva daug elektros importavo iš Rusijos.

R. Rudzkis teigė, kad reikia atsižvelgti į spartų šalies ūkio ekonominį augimą, į kai kurių pramonės šakų – cemento, trąšų gamybos, naftos perdirbimo – ypatumus, taip pat į problemas, kurių kils uždarius Ignalinos atominę jėgainę. Todėl mūsų šalis, atsižvelgusi į EK argumentus, gruodžio mėnesį pateikė papildytą plano variantą ir pagrindė jį savo skaičiavimų duomenimis bei nurodė specifinius Lietuvos situacijos bruožus. Šis planas numato, kad 2008-2012 m. šalies įmonės turėtų gauti 11,2 mln. apyvartinių taršos leidimų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Rimas Varkulevičius informavo, kad Europos Komisija sutinka tęsti su Lietuva derybas dėl apyvartinių taršos leidimų kvotos 2008-2012 metams padidinimo. EK ir Lietuvos ekspertai tęs technines konsultacijas ir dar kartą išnagrinės duomenis bei atliktus skaičiavimus. Beje, jis akcentavo, kad dėl ATL kvotų padidinimo turėtų aktyviau pakovoti Aplinkos ir Ūkio ministerijos.

Pasak bendrovės „Akmenės cementas” generalinio direktoriaus Artūro Zarembos, šiuo metu įmonei numatyta apyvartinių taršos leidimų kvota yra per maža. Todėl norint įsigyti jų papildomai gali tekti išleisti nuo 10 iki 50 mln. eurų. Kartu gali net 40 proc. pabrangti cementas.

Lietuvos statybų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šeštakauskas perspėjo, kad sumažinta kvota atsilieps visam statybos sektoriui, nes prireikus pirkti papildomus ATL cementas gali pabrangti bene dvigubai. Kartu statybos gali brangti maždaug dar dviem procentais.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.