Savaitgalį Kaune į tradicinę Lietuvos skautijos Pavasario šventę atvyko apie tūkstantį įvairaus amžiaus aktyvistų
Lietuvos skautijos Pavasario šventė – ypatingas renginys ne tik dėl dalyvių gausos – šiemet minimas skautų judėjimo šimtmetis. Tautiškumą ir bendruomeniškumą puoselėjančią organizaciją 1907 metais Didžiojoje Britanijoje įkūrė lordas Robertas Baden-Powellas.
V.Adamkus neatvyko
Vienas pagrindinių Kaune surengtos šventės akcentų buvo Lietuvos skautų istorijos parodos atidarymas istorinėje Prezidentūroje.
Šalies vadovas Valdas Adamkus, turėjęs atidaryti parodą, tarp kurios eksponatų yra ir originali prieškario prezidento Antano Smetonos palapinė, Kaune nepasirodė. Jis nesuskubo grįžti iš Krokuvoje vykusio Lenkijos, Gruzijos, Ukrainos ir Azerbaidžano vadovų susitikimo, kuriame ieškota, kuo pakeisti naftos tiekimą iš Rusijos.
Iškilmingas šventės atidarymas šeštadienį vyko Karo muziejaus sodelyje, iš jo skautai žygiavo Kauno pilies link. Tuo metu visų skautų organizacijų vadovai rinkosi prie istorinės Prezidentūros, o ten sveikinimo kalbą V.Adamkaus vardu tarė prezidento patarėjas sporto, jaunimo ir pilietinės visuomenės stiprinimo klausimais Arūnas Kučikas.
Programa visiems
Kol vyresnieji lankė parodą ir dalyvavo konferencijoje, įvairių amžiaus grupių skautai dalyvavo specialiai jiems skirtoje programoje. Jauniausieji skautai lankėsi zoologijos sode, kur susipažino su „Džiunglių knygos” veikėjais, žaidė ir piešė.
Nuo 10 iki 14 metų turintys skautai dalyvavo orientaciniame žaidime ir taip sužinojo daug naujų dalykų apie laikinąją sostinę. Patyrę skautai (14-18 metų) varžėsi rodydami kauniečiams savo išradingumą ir šaunumą. Vakare vyko uždarymo rikiuotė prie Kauno pilies. Šventę vainikavo skautiškas laužas, o prie jo netrūko nei žaidimų, nei dainų ir šokių.
Pasigenda dėmesio
Lietuvos skautija yra viena didžiausių jaunimo organizacijų šalyje. Ji vienija per 2500 skautų visuose regionuose. Prieš 19 metų atkurta Lietuvos skautija yra nepolitinė, ne pelno siekianti, savavanoriška organizacija. Pagrindinis jos siekis – ugdyti jaunus žmones kaip individus, atsakingus piliečius, vietos, nacionalinės ir tarptautinės bendruomenės narius.
„Šiandien svarbiausia tai, kad labai išaugome ir judame į priekį. Sugrįžo mūsų senieji nariai, radosi daug naujų. Tiesa, gal ir pasigendame didesnio valdžios dėmesio nevyriausybiniams judėjimams, ypač augančiajai kartai. Tačiau manau, kad esama gerų perspektyvų. Vaikams skautų judėjimas yra patrauklus ir įdomus, norinčiųjų papildyti mūsų gretas tikrai daug, tiesa, trūksta vadovų”, – LŽ sakė Lietuvos skautijos vyriausioji skautininkė Živilė Kubilienė.
Idėjos nepaseno
Lietuvos suaugusiųjų skautų bendrijos vadovas Romualdas Tupčiauskas, savo skautystės metus skaičiuojantis nuo 1938-ųjų, pabrėžė, kad šis judėjimas nė kiek nepaseno ir sėkmingai gyvuoja šiuolaikinėje visuomenėje.
„Tai įdomus metodas, ugdantis lyderio savybes. „Vilkiuku” tapau septynerių, traukė linksmybės bei bendraamžių berniukų kompanija, naktiniai žygiai su fakelais, Tačiau visa tai man davė labai daug. Šiuolaikinė skautija ne tokia įtakinga ir nesiekia politinių tikslų, tačiau svarbos neprarado”, – įsitikinęs R.Tupčiauskas. Pasak jo, veteranai šiuo metu turėtų užsiimti labiau lobistine veikla. „Senieji skautai atkūrė skautiją, bet pamiršo išeiti…” – juokėsi R.Tupčiauskas.
Lietuvos skautija yra Pasaulio skautų judėjimo organizacijos („World Organization of the Scout Movement”) narė. Pasaulyje yra daugiau nei 28 mln. skautų ir skaučių iš 216 šalių. Per visą skautijos istoriją didžiausiam jaunimo judėjimui priklausė per 580 mln. skautų.
Lietuvos paštas skautų judėjimo 100 metų jubiliejaus proga net 400 tūkst. egzempliorių tiražu išleido du pašto ženklus. Vienas jų – istorinis, skirtas paminėti judėjimo pradžiai Lietuvoje. Kitame pašto ženkle puikuojasi Pasaulio skautų judėjimo organizacijos ženklas.