Helsinkyje šeštadienį vykusiame „Eurovizijos” dainų konkurse nugalėjo Serbijos dainininkė Marija Serifovic su lyrine balade „Molitva” („Malda”), o Lietuvai atstovavusi grupė „4 Fun” iš 24 finalininkių liko 21-a
Jau ne pirmus metus tarptautiniame „Eurovizijos” dainų konkurse triumfuoja slaviški kraštai, žiūrovų dėmesio sulaukia seksualinės mažumos, kaimyninės šalys ir kuo nors labai išsiskiriantys pasirodymai.
Gėdos nepadarė
Skoningas, stilingas ir geras Lietuvos atstovų pasirodymas nebuvo pastebėtas Europoje, tačiau, kaip sakė LŽ kalbinta muzikologė Zita Kelmickaitė, ir gėdos Lietuvai nepadarė. „Mūsų atlikėja turi gražų balsą, padainavo gerai, o balsavimą lemia visai kiti veiksniai”, – sakė ji.
Televizijos režisieriaus Vytenio Pauliukaičio nuomone, nereikia pralaimėjimo suvokti kaip stichinės nelaimės. „Turime džiaugtis, kad mūsų dainininkė Europos šalių parade pasirodė tikrai neblogai, ji neatrodė juokingai, o daina nebuvo primityvi. Tik jiems gal reikėjo patobulinti šešėlių teatrą, – sakė jis. – Nors pasirodymas buvo labai estetiškas, ta baladė „pasiklydo” konkurso šurmulyje, ir jei ne Airijos emigrantai bei Latvijos broliukai, būtume buvę ir paskutinėje vietoje.” Airija Lietuvai skyrė 12 balų, Latvija – 10, Didžioji Britanija – 3, du balus gavome iš Baltarusijos ir vieną iš Andoros.
Lietuvos delegacijos vadovo „Eurovizijoje” Jono Vilimo nuomone, balsavimą, matyt, lėmė ir tai, kad daina yra labai kamerinio žanro, o „Eurovizija” – didelis konkursas.
Pati Julija Ritčik LŽ sakė: „Džiaugiuosi, kad tikslai, kuriuos sau kėlėme – gerai pasirodyti – pasiekti šimtu procentų. Palyginti su repeticijomis ir atrankos Lietuvoje turais, finale šią dainą atlikau geriausiai. Ir nufilmuota buvo puikiai. Džiugu, kad techninis suomių personalas ir užkulisiuose žurnalistai mus gyrė už gražią dainą, skoningą pasirodymą. Kitas klausimas, kad tai šioje „Eurovizijoje” „nepraėjo”.
Dainai – mažiausiai dėmesio
Z.Kelmickaitė pažymėjo, kad „Eurovizijoje”, nors ir trūko aiškaus lyderio, nebuvo bebalsių atlikėjų. „Manau, kad prasto „popso” laikai jau praeina, bet padaugėjo dėmesio seksualinėms mažumoms, jos pradeda vyrauti šiame konkurse. Aiškiai matoma ir laimėtojų – Serbijos merginų – seksualinė orientacija”, – sakė muzikologė.
V.Pauliukaitis Serbijos atstovei nebūtų skyręs pirmosios vietos: „Kaip dainininkė ji turi gražų balsą, yra muzikali. Ji žinojo, ką dainuoja, pasirodymas buvo apgalvotas, be to, pabaigoje dideliu planu iš dviejų suglaustų kumščių parodytas širdučių simbolis, tarp kita ko, daug ką reiškia… Nors daina – nieko ypatingo. Labai nustebau, kad tiek daug žmonių balsavo už ją.”
Forma „užmušė” turinį
Pirmą kartą Suomijoje vykusi „Eurovizija” žėrėjo akinančiais specialiaisiais efektais, kuriuos kūrė net 8 dailininkai, pirmąkart buvo panaudota tiek daug pirotechnikos, vyravo triukšmingi, spalvingi pasirodymai. V.Pauliukaičiui net pasirodė, kad forma „užmušė” turinį. „Harmoningo pasirodymo, kai būtų galima gerai vertinti ir dainą, ir vaizdą, ir atlikėjo balsą, ir interpretaciją, bent aš nemačiau. Kol kas šito konkurso forma yra neišsigryninusi. Kai taip yra, tada atlikėjai stengiasi naudoti daug įvairių triukų, kad kaip nors atkreiptų į save dėmesį, nors iš tikrųjų šis konkursas turėtų būti dainos, atlikėjų konkursas. Dabar pasirodymų formos labai agresyvios, muzika nevienalytė”, – sakė televizijos režisierius.
Nors „Eurovizija” populiarumo nepraranda nuo 1956 metų, bet, V.Pauliukaičio nuomone, vis dar ieško savęs. „Konkurso populiarumas rodo, kad jis ateitį turi, bet, manau, reikėtų apsispręsti dėl žanrų – ar tai dainų konkursas, ar šou konkursas, ar dar koks nors renginys. Tada išsigrynintų ir vertinimo kriterijai. Dabar, kaip pastebėjau, kaimynai balsavo už kaimynus, o likusius balus skyrė šiek tiek įdomesniems pasirodymams. Į dainą, mano nuomone, žiūrovai kreipė mažiausiai dėmesio”, – teigė jis.
V.Pauliukaičiui asmeniškai labiausiai patiko vengrų atlikėja. „Ir labai keista, kad turkas pelnė ketvirtąją vietą, ir kad jis apskritai pateko į finalą: nei daina graži, nei padainavo gerai. Nesuprantu. Bet kiek šalių – tiek nuomonių su savo skoniu ir muzikiniu supratimu”, – sakė jis.
J.Vilimas svarstė, esą daugelis Vakarų Europos šalių (Prancūzija, Belgija, Vokietija, Jungtinė Karalystė) gerai įvertino Turkiją todėl, kad jose balsavo gausios musulmonų bendruomenės.
Susirūpinimas
Kitą rytą po „Eurovizijos” BBC televizija suabejojo, ar nevertėtų konkurso balsavimo sistemoje kažką keisti, nes balsavimas vis labiau darosi politinis: gerai matyti, kad dėmesio ašis pasislinkusi į Rytų Europą, slaviškos valstybės balsuoja viena už kitą, daug lemia ir emigrantų balsai. BBC pabrėžė, kad Estijos televizijos žurnalistė, pranešusi savo šalies balsus, su liūdesiu paskelbė, jog 12 balų Estija skiria Rusijai. Čia pat BBC priminė Estijos ir Rusijos konfliktą dėl Bronzinio kareivio ir pridūrė, jog balsavimo rezultatus lėmė tai, kad Estijoje rusų itin daug. Matyt, dėl tos pačios priežasties Lietuva iš šios Baltijos sesės balsų negavo, nors pagal „Eurovizijoje” dabar įsigalintį politinį balsavimą lyg ir galėjome jų tikėtis – ir beveik kaimynės esam, ir Estijos palaikymo akcijoje dalyvavom, ir riaušių malšinimo priemonių Estijos policijai buvome nusiuntę.
Gėjų šventė?
Pasak LRT atstovės ryšiams su visuomene Virginijos Bunevičiūtės, konkursą stebėjusios Helsinkyje, niekam jau ne paslaptis, kad į „Euroviziją” suvažiuoja labai daug netradicinės seksualinės orientacijos atstovų iš visos Europos. „Du už rankų susikibę ar atvirai spaudos centre flirtuojantys vyrai, „Eurovizijos” vakarėliuose karaliaujantys transvestitai jau nieko čia nestebina ir nešokiruoja”, – pasakojo ji.
Pasak V.Bunevičiūtės, nors kai kurie gėjai atvyksta tik dėl naujų pažinčių, bet yra ir tokių, kuriems rūpi pats konkursas. „Daugelis jų neįsivaizduoja savo gyvenimo be šio konkurso. Kiekvieną gegužę, kai vyksta „Eurovizija”, jie ima atostogas ir vyksta į metų kelionę. Jie mintinai moka praėjusių konkursų dainas, žino, kaip pasiskirstę šalių balsavimai, gali išvardyti net, pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinės atrankos dalyvius!.. Save jie vadina „Eurovizijos” „fanais”. Jiems net išduodama akreditacija, pažymėta raide F. Kai kurie prisistato kaip radijo didžėjai, laikraščių korespondentai ar interneto portalų redaktoriai. Tokiems pavyksta gauti žurnalistams skirtą akreditaciją su raide P. Organizatoriai nesuka galvos, kad neretai jų atstovaujama radijo stotis tiesiog neegzistuoja – renginiui ir miestui pajamas neša kiekvienas svečias.”