Šiandien baigiasi XX tarptautinė Turino knygų mugė, kurioje Lietuva dalyvavo kaip garbės viešnia. Čia susidomėjimo sulaukė eurokomisarė Dalia Grybauskaitė ir režisierius Eimuntas Nekrošius.
Praėjusį penktadienį italų spaudoje pasirodė sociologinių tyrimų duomenys, bylojantys, kad italai nėra „skaitytojų tauta”. Daugiau nei 20 mln. Italijos gyventojų prisipažino per pastaruosius metus neperskaitę nė vienos knygos. 12 proc. šeimų teigė namie neturinčios nė vieno tomelio. Pagrindinė priežastis – knygos esančios nuobodžios.
Mugė – didžiulė vitrina
„Skaitau, vadinasi, egzistuoju”, – priešingą poziciją apibendrino Umberto Eco per renginį mugės išvakarėse. Tokios pozicijos šalininkai dešimtimis tūkstančių plūdo į knygų mugę – į penkis paviljonus, įsikūrusius buvusiose „Fiat” gamyklos patalpose. Kažkas juokavo, kad anksčiau čia gaminti automobiliai, o dabar gaminama literatūra. Kiek tūkstančių praėjo pro nacionalinį Lietuvos stendą, būtų nelengva suskaičiuoti. „Mugė – didžiulė vitrina, ir joje būtinai reikėjo pasirodyti”, – įsitikinęs baltistas Pietro U.Dini. Prie mūsų stendo sustoję italai daugiausia ieškojo konkrečios turistinės informacijos, pavyzdžiui, koks Lietuvos klimatas, ar čia yra kempingų ir panašiai.
Populiarios pasakos
Pirmąją mugės dieną lietuviškos tematikos knygų parduota už 500 eurų. Populiariausios – vaikiškos iliustruotos knygos, ypač lietuvių liaudies pasakų rinkinėlis. Tačiau renginiai, kuriuose dalyvavo lietuviai, tiek vykę mūsų stende, tiek įtrauktieji į bendrą mugės programą, itin didelio publikos susidomėjimo nesulaukė. „Entuziazmas ir skepticizmas”, – įpusėjus mugei apibendrino Lietuvos Respublikos prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė. Pasak jos, su tokiais pačiais jausmais buvo sutiktas ir kvietimas dalyvauti – žinota, kad nebus lengva. „Deja, neturime nė vieno rašytojo, kuris Italijoje būtų žinomas, – pažymėjo ji. – Pernykštei garbės viešniai Portugalijai sekėsi geriau, nes nemažai jų autorių italams neblogai žinomi.”
Pernai lietuviai Turino knygų mugėje dalyvavo žvalgomojoje programoje ir labai sėkmingai grojo džiazą. Šiemet džiazo ir poezijos vakarai sulaukė mažokai žiūrovų, kaip, beje, ir dauguma kitų susitikimų, pokalbių, diskusijų.
Dėmesys eurokomisarei
Galima guostis, kad ir prancūzas Ericas Emmanuelis Schmittas nesutraukė minios, kad apskritai renginių mugėje būta labai daug, o italai – „ne skaitytojų tauta”.
Užtat eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, aiškinusi, kur suka Europa, buvo tikra žvaigždė. Ji iš italų žiniasklaidos sulaukė ne mažiau dėmesio negu mugės atidaryti atvykęs Italijos kultūros ministras Francesco Rutelli.
Susitikti su Eimuntu Nekrošiumi, Italijoje bene labiausiai mėgstamu užsienio režisieriumi, gausiai prisirinko ne tik italų – specialiai iš Parmos atvyko ten pagal ES programą besimokantys lietuviai moksleiviai. Italams padarė įspūdį jaudinantis režisieriaus atvirumas ir paprastumas, po susitikimo jie dar ilgai jo nepaleido, klausinėjo ir dėkojo už jo spektakliuose patirtus sukrečiamus įspūdžius. Kaip paaiškinti tokią italų meilę, lietuvis teigė nežinąs. Šiuo metu jis Italijoje repetuoja „Aną Kareniną”, premjera numatyta kitų metų sausį.
Vaikai kūrė knygą
Pasisekė vaikų stendui – mažieji italai buvo žaismingai įtraukti į kūrybinį projektą „Tu gali sukurti knygą”. Jie mėgino atspausti estampą, „daryti” marmurinį popierių, drauge su Sigute Ach lieti akvareles, išsispausdinti savo vardą Brailio raštu. Aktorė Aurelija Čeredaitė rodė šešėlių teatro gudrybes. Vaikai iškart įsidėmėjo lietuviškus žodžius „prašau”, „ačiū”, net spalvų pavadinimus lietuviškai.
Auditorijos ir spaudos dėmesį pasiveržė italai Susanna Tamaro, Dario Fo, italų parlamento narys komunistas transvestitas Vladimiras Luxuria (tuo pačiu metu skirtingose salėse vyko jo knygos pristatymas ir mūsų kardinolo Audrio Juozo Bačkio pokalbis su Turino kardinolu Severino Poletto), amerikietis Wilburas Smithas, nužudyto olandų režisieriaus Theo van Gogho scenaristė Ayaan Hirsi Ali pristatė knygą „Klaidatikė”. Tikslus jos atvykimo laikas saugumo sumetimais buvo slepiamas – rašytoja islamo fundamentalistų yra pasmerkta mirti už neva islamo žeminimą. Aleida Guevara, Ernesto Che Guevaros dukra, dalyvavo pristatant motinos knygą „Mano gyvenimas šalia Če”.