Seimas paliko naujų automobilių pardavėjus prie 2002 metais įskeltos ir dar iki šiol nesuklijuotos jų verslo geldos.
Verslininkai jau atvirai kalba, kad politikai, praėjusią savaitę palaidoję Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisą, gali būti neva labai didelių juodųjų pinigų įtakoje.
Šių metų balandžio 17-ąją Seimas pritarė PVM įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kurio esmė – leisti juridiniams asmenims atskaityti pridėtinės vertės mokestį už įsigyjamus naujus lengvuosius automobilius.
Po dešimties dienų prezidentas Valdas Adamkus grąžino Seimui tobulinti šį projektą.
Jis motyvavo, jog mokesčių lengvatos iškraipo mokesčių sistemą, mažina jos skaidrumą, sunkina mokesčių administravimą bei suteikia privilegijas atskirų produktų gamintojams ar paslaugų teikėjams, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas ir iškraipomos konkurencijos sąlygos, palyginti su kitų paslaugų teikėjais Lietuvoje.
Be to, užsiminta, kad mokesčių įstatymai turi įsigalioti ne anksčiau nei po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, tad Seimo numatytoji spalio 1 diena nesutampo su įstatymo reikalaujama, ji turėtų būti maždaug mėnesiu vėlesnė.
Gegužės 8-ąją Seimas netikėtai nusprendė prezidento vetuotą PVM įstatymą laikyti nepriimtu. Už siūlymą jį svarstyti iš naujo balsavo 43, už siūlymą laikyti šį įstatymą nepriimtu – 44 Seimo nariai.
Koks biudžetas svarbesnis?
„Kaip ir sporte – skaudžiausia pralaimėti keliais taškais. Įstatymas buvo beveik priimtas”, – apgailestavo Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Lukas Vosylius. Anot jo, keisčiausia tai, kad Seimas net nebediskutavo dėl minėtos datos, o paprasčiausiai visai atmetė įstatymo pakeitimą.
„Jie prieštarauja patys sau – juk balandį pritarė pataisos projektui. Dabar prieš balsuojant Seimo užkulisiuose kalbėta, kad socialdemokratų rankomis nuspręsta PVM grąžinimo klausimą paskandinti. Visa tai kelia įvairių įtarimų”, – teigė L. Vosylius.
Klaipėdiečiai naujų automobilių pardavėjai irgi neslėpė apmaudo.
„Visos šnekos apie politikų, Seimo narių sąžiningumą tėra mitas. Teigdami, kad neva ši pataisa atneštų milijoninių nuostolių šalies biudžetui, jie galvoja tikrai ne apie šalies, o, matyt, apie savo biudžetą”, – teigia naujus „Peugeot” automobilius pardavinėjančios bendrovės „Autolagūna” vadovas Žilvinas Skečionis.
Anot jo, įtakos valdžios sprendimams turi šešėlinė ekonomika.
„Čia kaip ir su Gariūnų paskelbimu nacionalinės reikšmės projektu – kažkam tai yra labai naudinga. O šiuo atveju nauda yra naudotų, 1-3 metų senumo, automobilių vežėjams ir pardavėjams. Juk kas pirktų pas juos naudotą mašiną, kai tiek pat salone kainuotų nauja?” – piktinosi verslininkas.
Nauja – ir saugu, ir švaru
Taip pat mano ir „Opel” bei „Chevrolet” modeliais prekiaujančios UAB „Armi Servisas” direktorius Kęstutis Lingys.
„Tai, kad iš pradžių Seimo nariai balsavo už pataisas, o po to – prieš, sukelia nelabai gerų minčių. Pavyzdžiui, kad tam įtakos turėjo labai dideli juodieji pinigai, kurie sukasi naudotų automobilių versle.
Nueikite į automobilių turgų ir įsitikinsite – visos sumos dokumentuose pardavėjas jums tikrai nenurodys, o tik vieną kitą tūkstantį eurų, nors už mašiną mokėsite gerokai daugiau. Taip ir nukenčia šalies biudžetas”, – teigė jis.
Pasak K. Lingio, pataisos priešininkų argumentai dėl galimybės biudžetui netekti keliasdešimt milijonų litų kasmet nėra rimti: „Kas įvertins žmogaus gyvybės kainą? Juk ši pataisa surišta ir su eismo saugumu, ir su aplinkos taršos mažinimu. Nauji automobiliai padeda spręsti abi problemas.”
Perspektyvos – ne blogiausios
Vis dėlto ateities verslininkai juodomis spalvomis nevaizduoja.
„Rankų nenuleisime, nors nepriimtą projektą bus galima siūlyti Seimui svarstyti tik po šešių mėnesių. Gal politikai pritars kitam pasiūlymui – naują automobilį perkantiems fiziniams asmenims taikyti mokesčių lengvatą”, – sakė L. Vosylius.
Anot Ž. Skečionio, pastaruoju metu ir be PVM įstatymo pataisų jaučiamas prekybos pakilimas.
„Pataisa būtų galiojusi naujus automobilius perkančioms įmonėms. Iš dalies jų laukimą kompensuoja fiziniai asmenys, perkantys apie 40 tūkstančių litų kainuojančius modelius. O dalis įmonių gal dar lauks tos pataisos, tačiau tie 18 procentų nėra tai, kas galėtų sustabdyti nuo būtinybės atnaujinti jų parkus”, – spėja jis.
Tai, kad pastaruoju metu tarp klientų daugėja privačių asmenų, patvirtina ir K. Lingys: „Šis faktas džiugina. Vadinasi, gyvenimas Lietuvoje gerėja. Matyt, fizinių asmenų pasirodymą pardavimo salonuose galima sieti ir su algų didėjimu, ir su jų legalizavimu.”