Energija būstui – iš saulės ir atliekų

Dviaukštis mūriukas Ringauduose vis dar negyvenamas. „Stačiau, stačiau, o dabar, dar nepradėjus gyventi, tenka rekonstruoti, keičiu langus, šiltinu”, – skėsteli rankomis Augustinas Markevičius. Tačiau kai namą pagaliau užbaigsiąs, jo išlaikymas beveik nekainuos.

Neabejoja, kad jo išradimų prireiks

Erdvus būstas bus šildomas šlapiomis pjuvenomis, šiaudais, kelmais ir kitomis atliekomis. Tokia krosnis, visą šį, anot A.Markevičiaus, mėšlą, verčianti efektyviu kuru, jau stovi namo rūsyje. O kieme – gal dešimt kartų didesnė. Tokia galima būtų apkūrenti visą daugiabutį. Mat jos galingumas – 400 kilovatų.

Kieme įrengtas kubilas maudynėms kol kas šildomas natūraliai – vanduo sušyla kaip bet kurioje lauke pastatytoje statinėje. Jei šalta, galima pakurti malkomis, apačioje įrengta krosnis. Bet apdairiai palikti vamzdžiai, prie kurių bus galima prijungti ant stogo sustatytas saulės baterijas. Jos vasarą šildys ir praustis skirtą vandenį namo viduje. Kad nereikėtų vidurvasaryje kurti krosnies.

„Mano išradimas reikalingas ubagams. Turtingi prisijungę prie dujų. Pigiu kuru jie susidomės, kai dujos pabrangs dvigubai. Tačiau ubagams mano pagaminta krosnis kol kas per brangi, masiškai gaminama ji kainuotų apie 3,5 tūkstančio. Todėl dabar kuriu supaprastintą modelį, kuris galėtų kainuoti apie 1,5 tūkstančio litų. Tokią krosnį tektų pakurti kas kelias valandas, o šita dega visą naktį. Būtų galima pastatyti pjuvenų talpyklą kieme ir vamzdžiu jas pilti tiesiai į katilą, bet tada jau nebegalima būtų panaudoti kelmų ir kitokių stambesnių atliekų”, – sako A.Markevičius, individualios įmonės „Konstruktorius” savininkas.

Viskas, kas genialu, turi būti paprasta ir universalu. Būsimojo masinio gaminio kaina (kol kas tėra vienetinis pavyzdys ir keletas krosnių pas individualius užsakovus) beveik prilygtų modernios Vakaruose pagamintos židinio kapsulės ar metalinės krosnelės kainai, tačiau išvaizda – anaiptol. Tačiau dar įdėjus pinigo ji pasikeistų. Tarkim, kieme esanti didžioji krosnis gražėjo tiesiog akyse – kol šnekučiavomės, jos išradėjas ją dažė šviesiais dažais.

„Toms krosnelėms reikia gerų malkų, o maniškėms – ne. Jose dega viskas, kas nedega jokiose kitose krosnyse”, – neabejoja savo išradimo pranašumais A.Markevičius.

Pertvarkytų ir elektrinę

A.Markevičius pyksta ant mokslininkų, kurie, įvertinę jo pateiktas idėjas, sako, kad to negali būti. „Tačiau yra, nors ir labai panašu į amžinąjį variklį. Mokslininkai tikriausiai neskaito naujai išleidžiamų knygų ir nevažinėja į konferencijas, kurias organizuoja alternatyvių sprendimų ieškotojai. Todėl pagaminau tokią, krosnį, kurią galima būtų viešai pademonstruoti.

Kai įsitikins mano tiesa, siūlysiu Elektrėnų elektrinei mainus. Parduosiu namą ir pagaminsiu jiems dar kitokią krosnį, kuriai reikės perpus mažiau kuro nei dabar naudojamoms elektrinėje. Tą sutaupytą pusę galėsime dalytis pusiau – pusė tegu lieka Vyriausybei, o man pakaks likusios dalies”, – svajoja išradėjas, pasirengęs imtis nemenkos ekonominės rizikos.

Ką tik pagamintą jo krosnį galima kūrenti pjuvenomis, drožlėmis, šiaudais, spaliais, lapais, kankorėžiais ir visomis degiomis šlapiomis atliekomis.

„Šios šlapios masės neapsimoka džiovinti, o neišdžiovinus neišeina sudeginti dabartinėse krosnyse. Jose apie 30 proc. degalų nuostolingai sunaudojama džiovinimui, padidėja dūmų kanalų, kaminų ir oro tarša. Pakura sumūryta iš ugniai atsparaus betono blokų. Panaudojant specialius degimo katalizatorius, temperatūra pakyla iki 1000 laipsnių karščio. Visiškai sudega iš šlapios biomasės išsiskiriančios sintetinės vandens dujos. Vandenilis ypač kaitrus. Aplinkos tarša – minimali. Įleidus į pakurą vandens, šiomis vandens sintetinėmis dujomis virsta ir akmens anglių dulkės”, – vardija savo konstrukcijos privalumus žmogus.

Šildytų statybvietes ir koncertų sales

„Daug pigios šilumos gautume šiose šiluminėse stotyse degindami šlapius rapsų šiaudus, nes juose yra daug aliejaus. Šioje šiluminėje stotyje galima naudingai sudeginti surinktus po avarijų išsiliejusius naftos produktus su žemėmis ir vandeniu, pvz., mazutą, kritusius gyvulius, paukščių mėšlą su pjuvenų paklotu, šlapias durpes, medicinines ir veterinarines atliekas. Sudegusios dujos įkaitina šilumokaityje vamzdžiais ventiliatoriaus pučiamą orą”, – aiškina išradėjas.

Jis sako esąs penkių oficialiai pripažintų išradimų autorius, baigęs aukštuosius inžinerijos mokslus Baltarusijoje, o aspirantūrą – Lietuvos žemės ūkio akademijos žemės ūkio mašinų katedroje. Tik disertacijos neapsigynęs – sukūręs griovių valymo mašiną, pradėjo važinėti po rajonus.

„Per dieną išvalydavau po dešimt kilometrų melioracijos griovių, o už kiekvieną kilometrą gaudavau po 100 rublių. Kas atsisakytų tokių pinigų ir visiškos laisvės?”- klausia žmogus.

Jis mano, kad jo sukonstruota krosnis-šiluminė stotis yra nepamainoma, kai įvyksta šiluminių trasų avarijos arba kai reikia skubiai apšildyti statomus pastatus, angarus, klubus, koncertų sales. Šiluminę stotį galima panaudoti grūdų, sėklų, šieno, malkų džiovinimui ir gauti didelį ekonominį efektą. Tikina, kad 560 t grūdų (30 proc. drėgnumo) pavyko išdžiovinti su 86,9 kub.m malkų. Ką jau ir kalbėti, kiek sutaupytų naujovių nebijančio daugiabučio gyventojai.

Daiva Valevičienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.