„Villa Lituania” Romoje netekusi Lietuva linkusi atsisakyti nelygiavertės italų kompensacijos

Prieškario ambasados pastatą Romoje, vadinamą „Villa Lituania”, praradusi Lietuva linkusi atsisakyti nelygiaverčių mainų su Italija, netektį siūlančia kompensuoti remontuotinomis patalpomis už simbolinę vieno euro nuomos kainą.

Penktadienį Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) prieita nuomonės, jog optimaliausias kelias – derėtis su Italija dėl piniginės kompensacijos, kuri siektų apie 9 mln. eurų.

„Potencialiai egzistuoja trys alternatyvos – piniginė kompensacija, kompensacija nekilnojamuoju turtu ir Lietuvai pačiai nusipirkti pastatą ir reikalauti kompensuoti. Šio posėdžio metu priėjome išvados, kad palankiausia Lietuvai alternatyva būtų finansinė kompensacija, mūsų supratimu, tai būtų ir lengviausias kelias Italijos pusei”, – po posėdžio žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos (URM) valstybės sekretorius Algimantas Rimkūnas.

Pasak A.Rimkūno, Lietuvai kelia abejonių Italijos pasiūlymas prarastą ambasados pastatą kompensuoti netinkamomis ambasados darbui remontuotinomis patalpomis.

Italijos vyriausybė Lietuvai už sovietų nusavintą per Antrąjį pasaulinį karą „Villa Lituania” siūlo 99 metams su galimybe nuomą pratęsti už simbolinę vieno euro kainą nuomoti „Casali Strozzi” (Kazali Stroci) pastatus. Šių 16-ojo amžiaus statybos pastatų perduoti Lietuvai nuosavybės teise Italija negali, nes jie įtraukti į kultūros paveldo sąrašą.

„Yra labai didelė abejonė dėl „Casali Strozzi” pastatų, kurie šiandien nėra tinkami ambasados darbui, ir todėl piniginė kompensacija yra mūsų prioritetas. Prarastas pastatas „Villa Lituania” šiuo metu yra įvertintas 20 mln. eurų, o Lietuva 1927-1940 metais išmokėjo apie 45 proc. to pastato vertės, tai maždaug 9 mln. eurų būtų ta suma, kuria Lietuva turi teisę reikalauti iš Italijos pusės”, – sakė A.Rimkūnas.

Komitete neatmestas ir kitas variantas – derėtis, jog Italijos pusė prarastą „Villa Lituania” kompensuotų kitais pastatais, o ne Lietuvai nepriimtina „Casali Strozzi” nuoma.

„Arba siekti, kad būtų siūlomas naujas pastatas, arba atlyginti finansiškai, bet komitetui kelia didelių abejonių Italijos siūlomas variantas (dėl „Casali Strozzi” – BNS). Visų pirma tai reikštų, kad Lietuva atsisako nuosavybės teisių ir įgauna tiktai nuomos teisę. 2003 ir 2006 metais Italijos teiktas pasiūlymas Lietuvos valstybei neatitinka nei istorinio teisingumo, nei reikalavimų užsienio ambasadoms funkcionuoti”, – po komiteto posėdžio sakė URK pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis.

Taip pat A.Ažubalis sakė manantis, jog URK sekretoriaus minėti 9 mln. eurų – ne galutinė reikalaujamos kompensacijos suma.

„Kodėl tik 9 mln. eurų? Mes turime skaičiuoti paprastą dalyką – Lietuvos diplomatinė tarnyba funkcionavo užsienyje ir sovietų okupacijos metu. Tai, kad tuometinė Italijos vyriausybė uždraudė paskutiniam prieškarinės Lietuvos ambasadoriui perrašyti štą ambasadą Vatikano atstovybės dispozicijon, įgalina mus reikalauti kompensacijos už visus 50 metų, kai Lietuvos diplomatija negalėjo naudotis pastatais ir žeme”, – sakė A.Ažubalis.

URK pirmininko pavaduotojas sakė neatmetantis galimybės, jog Lietuvos teisininkai dėl prarasto „Villa Lituania” pastato „gali suformuluoti teisinius ieškinius į tarptautinės teisines institucijas, kaip Europos Teisingumo teismas”.

Į kitą URK posėdį išsakyti savo šalies pozicijos kviečiamas Italijos ambasadorius Lietuvoje Giulio Prigioni (Džiulio Pridžioni).

Italijos ambasadorius šiuo metu yra Romoje, kur Italijos užsienio reikalų ministerijoje kaip tik sprendžiamas klausimas dėl „Villa Lituania”.

Lietuvos diplomatai ir aukščiausi valstybės pareigūnai visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį reikalauja, kad Italijos valdžia grąžintų Lietuvai jos buvusios ambasados pastatą Romoje arba kompensuotų jo netektį pinigais ar nekilnojamuoju turtu.

Ambasados Romoje pastatas, dėl kurio iki šiol nepavyksta susitarti su Italijos valdžia, nuo 1937 metų priklausė Lietuvai, bet Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą pastate įsikūrė ir iki šiol šeimininkauja rusų diplomatai.

Prieš kelerius metus Prancūzija išmokėjo Lietuvai piniginę kompensaciją už rusams po Lietuvos aneksijos perduotą ambasados pastatą Paryžiuje. Už šiuos pinigus Lietuva įsigijo kitą ambasadai tinkamą pastatą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.