Gegužės 5-31 dienomis, tarp dviejų gražių švenčių – Motinos ir Tėvo dienų, Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje veikia personalinė vilnietės tapytojos Sigutės Maslauskaitės paroda
Parodoje eksponuojamos trisdešimt keturios Sigutės Maslauskaitės drobės, sukurtos pastarąjį dešimtmetį. Dauguma paveikslų nutapyti 2001-2005 metais, kaip tik tuomet, kai autorė Vilniaus dailės akademijoje rašė daktaro disertaciją šv. Kazimiero kulto ir ikonografijos tema.
Kūryba ir studijos
„Manau, kad krikščioniškosios ikonografijos studijos paveikė kai kurių mano sukurtų darbų turinį ir formą, o menotyros mokslai tikrai „kalti”, kad negaliu paaiškinti savo tapybos”, – LŽ prisipažino tapytoja. S.Maslauskaitės kūrybos ir veiklos sąrašas tikrai įspūdingas. Justino Vienožinskio vaikų dailės mokykloje ji mokėsi pas
žinomą dailininką Arvydą Šaltenį, Vilniaus dailės akademijoje tapybą studijavo pas ne mažiau garsius lietuvių menininkus Kostą Dereškevičių, Joną Gasiūną, Povilą Ričardą Vaitiekūną. 1997-2000 metais Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje studijavo bažnytinį paveldą, 2002-2005-aisiais – jau minėta doktorantūra Vilniuje.
Studijos netrukdė kūrybai. Atvirkščiai. Pastarąjį dešimtmetį S.Maslauskaitė surengė aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse tapytojų ekspozicijose. Tarp jų ypač reikšmingos parodos Šiuolaikiniame meno centre „Tapybos katedrai 100 metų” (1997 m.), Šv. Kotrynos bažnyčioje (2004 m.), šių metų XIII Vilniaus tapybos trienalėje, kur S.Maslauskaitė buvo apdovanota „Kultūros barų” premija.
Darbai ir pavadinimai
Nors paroda pavadinta „Pasirodymai”, autorė sako, kad tapydama ji nesiekia „kažką” (ar save) išreikšti. „Tiesiog gyvenu, „grumiuosi” su drobe ir aliejiniais dažais, o pavadinimą darbui pasufleruoja tai, kas pagaliau paveiksle išryškėja, – aiškino S.Maslauskaitė. – Būna, kad tą rezultatą pamatau net ne aš, pavyzdžiui, mano dirbtuvėje apsilankiusios draugės tapytojos.”
Taip atsirado paveikslų pavadinimai: „Šv. Jurgis”, „Nešantis per upę”, „Klūpanti figūra ir paukštis”, „Apsilankymas”, „Šokėja”, „Molinė liepsna”, „Žvakės deginimas”, „Lietus”, „Antropomorfiniai peizažai”, „Užsidengęs akis”, „Šv. Jono Krikštytojo galva”. Tapytoja džiaugiasi, kai taip nutinka, ir šie darbai jai yra brangiausi.
Dailininkė pasakoja, kad kartais savo kūryboje imasi ir gerai žinomų temų, jas pasiskolina iš įvairių epochų graviūrų. Taip tapė darbus: „Šv. Jeronimas”, „Onelė plauna ubagui kojas”, „Rožės vardas”, „Biblinis motyvas”, „Draugių pokalbis”. O dirbant, anot pašnekovės, dažnai iškyla visai kiti, nei iš anksto sumanyti personažai.
Antano Mončio erdvėje
S.Maslauskaitė gerai žinoma Vilniuje, kur surengė šešias personalines parodas, bei Alantoje (Molėtų r.), nes jau dešimtį metų rengia Alantos plenerus. Kuo ypatinga Palanga?
„Tai man labai svarbi paroda, nes vyksta vieno mėgstamiausių mano menininkų Antano Mončio namuose-muziejuje, – aiškino tapytoja. – Dailininku ir jo kūryba susižavėjau jau tada, kai skaičiau Tomo Sakalausko knygą „Ketvirtoji dimensija”, kurioje jis rašo apie skulptorių Antaną Mončį ir mąstytoją Justiną Mikutį. Tad kaip nesidžiaugti, kad mano darbai pristatomi šioje prestižinėje ir intelektinėje Antano Mončio namų-muziejaus erdvėje, šalia nuolat veikiančios dailininko ekspozicijos.”
Parodai „Pasirodymai” skirta visa pirmo aukšto salė ypatinga ir todėl, kad čia pagaliau S.Maslauskaitė gali parodyti visus didžiuosius paveikslus, iki šiol niekur netilpusius ir todėl neeksponuotus. „S.Maslauskaitė – labai geras duetas su Antanu Mončiu. Taip taikliai apie parodą pasakė tapytojos darbų ekspoziciją išdėsčiusi architektė Gražina Pajarskaitė, – LŽ pasakojo Antano Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė. – Dailininkė į Palangą atvežė labai rimtus, kartu ir labai šiltus darbus. Gera paroda, labai tinka rodyti šiuo metu – tarp Motinos ir Tėvo dienų.”