„Reikia griežtinti atsakomybę už istorinio paveldo darkymą, griovimą. Dabar už šią veiką taikomos 3 arba 5 tūkst. litų baudos pažeidėjų nesustabdys, nes leidimui gauti, matyt, aukojamos kur kas didesnės sumos. Būtina įstatymu įteisinti principą „sugriovei – atstatyk”.
Senamiesčio gaivinimo idėja kelia nerimą istorinio paveldo išsaugojimu susirūpinusiems žmonėms. Visai realu, kad užstatant tuščias senamiesčio erdves uostamiestyje nutiks kaip sostinėje – išdygs ne vienas šiuolaikinės „stiklinės” architektūros pastatas.
Po Antrojo pasaulinio karo Klaipėda, kaip ir ne vienas Europos miestas, buvo sugriauta. Suniokotos buvo visos jos bažnyčios, dalis pastatų istoriniame senamiestyje, beveik visiškai sunaikintas miesto istorinis centras. Tačiau Europos miestai (Krokuva, Varšuva, Drezdenas ir kt.), skirtingai negu Klaipėda, buvo atstatyti. O štai uostamiestyje ir šiandien matome tuščias neaiškios paskirties aikštes ten, kur buvo jos istorinis centras, apstu apleistų plotų senamiestyje.
Kamuoja panašios blogybės
Pastaraisiais metais, kai stambios parduotuvės ir pramogų įstaigos išsikėlė į naujuosiuose miesto rajonuose iškilusius prekybos centrus, senamiestyje sulėtėjo ekonominis ir kultūrinis gyvenimas. Tai kelia didžiulį susirūpinimą verslininkams ir pramogų verslo darbuotojams, nes jų darbas ir sėkmė daugiausia priklauso nuo senamiestį aplankančių miesto svečių, užsienio turistų. Dėl to ir buvo iškelta senamiesčio gaivinimo idėja, klaipėdiečiai raginti prisidėti. Visai realu, kad gaivinti senamiestį bus bandoma statant jo tuščiose erdvėse naujus daugiaaukščius šiuolaikinius „stiklinės” architektūros pastatus. Mat ir Klaipėdoje specialistus, sprendžiančius miesto užstatymo (atstatymu tai sunku pavadinti) problemas ir projektuojančius naujus statinius, atrodo, kamuoja tos pačios blogybės, kaip ir vilniečius: „urbanistinių principų ignoravimas, nemeniškos stilistikos propagavimas ir pataikūniška pozicija verslo struktūroms visuomeninio intereso sąskaita”. Iš esmės tokių pastatų invazija į istorinį miesto centrą prasidėjo pastačius jame K ir D tipo daugiaaukščius. Apmaudu, kad nepasimokyta iš panašių klaidų, padarytų sostinėje, apie kurias ne kartą buvo rašyta žiniasklaidoje.
Galima laukti, kad šis naujosios architektūros skverbimasis į senamiestį pasireikš ir švelnesnėmis formomis, pavyzdžiui, „patobulinus” senesnius jo pastatus naujosios architektūros elementais.
Reikia įrodyti, kaip atrodė
Tokių siūlymų jau yra. Kaip rašyta spaudoje, viename iš „Pramogų banko” rekonstrukcijos projektų numatomas stiklinis anstatas, savotiška stiklinė kepurė. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Dirmaitė teigia: „Norint senamiestyje ką nors statyti ar restauruoti, reikia įrodyti, kad senamiesčio fragmentas kadaise atrodė taip, kaip jį norima perdaryti.” Įdomu, kaip tai galima būtų padaryti šiuo atveju, jeigu pats pastatas nepanašus į čia iki 1944 metų stovėjusius. Mūsų nuomone, tai tikrai nepapuoš Teatro aikštės, kuri labiausiai išsaugojo savo istorinį veidą.
Reikia džiaugtis, kad nepradėtos statybos pagal siūlomą projektą Žvejų gatvėje, ten buvusio istorinio pastato vietoje, nes jis netiko čia nei pagal aukštį, nei pagal tūrį ar stilistiką.
Nusileidus ant žemės kitaip atrodo
Klaipėdiečiai, kuriems ypač rūpi miesto istorija ir jo ateitis, sunerimę: kas gi palaimino jau minėtų aukštųjų K ir D tipo stiklinukų atėjimą į istorinį miesto centrą? Ieškodami atsakymo į šį klausimą sumanėme pavartyti to meto vietinės spaudos puslapius. Ir surandame informacijos ieškoma tema. Jau vien straipsnio pavadinimas
„Architektų nuomonės klausiama statybai prasidėjus” („Klaipėda”, 2005 m. gegužės 31 d.) sukėlė nerimą. Straipsnį iliustravo pažiūrėti gana simpatingo, iš paukščio skrydžio nufotografuoto maketo nuotrauka. Deja, nusileidus ant žemės ir pabandžius apžiūrėti jau ne maketą, o pačius naujosios architektūros pavyzdžius tikrojo senamiesčio aplinkoje, to simpatingumo neberandame. Straipsnis informuoja visuomenę apie 2005 m. gegužės 26 dieną įvykusį Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos ir Miesto užstatymo tarybos posėdį, kuriame turėjo būti svarstoma sklypo Naujojo sodo g. 1 detaliojo plano korektūra. Paaiškėja, kad minėtame sklype akcinė bendrovė „Klaipėdos viešbutis”, balandžio 1 d. gavusi leidimą, pastatus jau stato, kad tarp jų yra ir K raidės formos aukštuminis komercinis pastatas, nors šių pastatų projektų architektai ekspertai nematė ir todėl negalėjo pareikšti savo nuomonės. Posėdžio dalyviams buvo siūloma aptarti kito aukštuminio (19 aukštų) D raidės formos pastato projektą. Architektai ekspertai ir Miesto užstatymo tarybos nariai nesuprato, kokiu tikslu iš viso buvo kreiptasi į tarybą ir pateiktas svarstyti tik šio komplekso gabaliukas. Tuo pat metu nemažai posėdyje dalyvavusių specialistų turėjo rimtų pretenzijų dėl jau įgyvendinamos projekto dalies. Posėdžio dalyviai, atrodo, taip ir išsiskirstė nepareiškę tvirtos nuomonės.
Kad nereiktų tobulinti projektų
Tai kas leido statyti šį pastatų kompleksą istorinėje miesto dalyje be ekspertų, specialistų sutikimo? Kodėl apskritai buvo skubama išduoti leidimą pradėti statybas? Tai klausimai, verti ir prokurorų dėmesio. Atsakymas į juos paaiškėjo perskaičius kitas vietos spaudos publikacijas. Pavyzdžiui, straipsnyje „Dangoraižių į miesto centrą siūloma neleisti” („Vakarų ekspresas”, 2005 m. balandžio 28 d.) buvo pranešta, kad pagal 2004 metais gegužę įsigaliojusį naująjį Teritorijų planavimo įstatymą rengiant teritorijų užstatymo projektus reikės vadovautis ir aukštybinių pastatų išdėstymo schema, kuri bus svarbesnė net už detalųjį planą. Klaipėdoje ji turėjo būti parengta 2005 m. birželį. Štai kodėl buvo skubama: ekspertams ir Miesto užstatymo tarybos nariams išsakius pagrįstas abejones dėl siūlomų projektų ir jiems nepritarus, greičiausiai būtų tekę projektus tobulinti. O tai padaryti iki aukštybinių pastatų išdėstymo schemos pasirodymo tikriausiai nebūtų pavykę. Stebina ir specialistų, rengusių aukštybinių pastatų išdėstymo schemą mieste, abejingumas. Projekto vadovas E.Petrauskas minėtame posėdyje teigė, kad atsižvelgta į Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų rekomendacijas. Nesuprantama, kokiu pagrindu jie teikė rekomendacijas, jei aukštybinių pastatų išdėstymo schema buvo tik rengiama ir dar nepatvirtinta, o patys schemos rengėjai turėjo aibę neišspręstų klausimų. Tai patvirtino ir specialistų grupės, rengusios aukštybinių pastatų išdėstymo schemą mieste, vadovo žodžiai. Cituojame: „Vis dėlto jau yra planų, kurie keičia miesto erdvinę sistemą iš esmės. Kol kas neaišku, kaip reaguoti į tuos detaliuosius planus, kurie „įeina į vertingąją miesto zoną”. Būtent šios specialistų „rekomendacijos”, matyt, ir paskatino pradėti statybas negavus ekspertų pritarimo. O gal buvo ir neoficialus susitarimas? Akivaizdu, kad suinteresuotųjų nedelsiant pradėti šias statybas buvo ir tarp jas palaiminusiųjų.
Painiavą kelia ir įstatymai
Visa ši projektų svarstymų ir priėmimo istorija turėtų tapti rimta pamoka tvirtinant kitų miesto rajonų užstatymo projektus ir paskatinti tobulinti projektų tvirtinimo procedūrą. Kartu ji liudija, kad nemažai painiavos yra įstatymuose, kurie reglamentuoja teritorijų užstatymo projektavimą ir šių projektų tvirtinimą. Manome, kad Miestiečių iniciatyvinė grupė visai teisėtai reikalauja, kad pirmiausia būtų parengta senamiesčio atnaujinimo ir raidos koncepcija, kurioje būtų numatyta visa, kas jame bus saugoma, atstatoma, naujai statoma ir kokių reikalavimų turėtų būtų paisoma. Tai derėtų nurodyti visose sklypų pirkimo arba nuomos senamiestyje sutartyse. O bendrieji, juo labiau detalieji planai turėtų neprieštarauti koncepcijai, priimtai, sakysime, visų politinių partijų ir visuomenės susitarimu. Be to, sprendžiant istorinių pastatų likimą turėtų dalyvauti ne tik architektai, kaip iki šiol, bet ir istorikai, galbūt net visuomenės atstovai. Tai būtina todėl, kad šie pastatai, be architektūrinės vertės, dažnai turi istorinę vertę, kuri gali būti didesnė negu jų architektūrinė vertė.
Atsakomybė už paveldo darkymą
Taip turėtų būti. Deja, pastarieji įvykiai Klaipėdoje, kai be gailesčio griaunami kvartalo pastatai, nors nėra patvirtinto bendrojo plano, kai griaunami istorinę vertę turintys pastatai neturint paveldosaugos institucijų leidimo arba kuriami ištisų kvartalų projektai nesant pagal įstatymą reikalaujamo aukštybinių pastatų išdėstymo mieste schemos – kalba kitką. Pastaruoju metu žiniasklaidoje paskelbti straipsniai „Gedimino pilį reikia perstatyti”, „Į kieno rankas atiduosime saugoti kultūros paveldą” byloja apie tai, kad architektūrinio-urbanistinio ir istorinio paveldo išsaugojimas šalyje tampa rimta valstybinė problema. Prie jos sprendimo nedelsiant turėtų prisidėti įstatymų leidėjai – pakoreguoti juos taip, kad nutrauktų šiuo metu paveldosaugos srityje klestinčią savivalę.
Pagaliau reikia sugriežtinti atsakomybę už istorinio paveldo darkymą, griovimą. Dabar už šią veiką taikomos 3 arba 5 tūkst. litų baudos pažeidėjų nesustabdys, nes leidimui gauti, matyt, aukojamos kur kas didesnės sumos. Būtina įstatymu įteisinti principą „sugriovei – atstatyk”. Reikia pagalvoti ir apie tai, kaip į siūlomų projektų svarstymą įtraukti pilietines bendrijas, visuomenę. Viešumas saugant paveldą mieste padėtų išvengti ir galimos korupcijos.