Dvoko ir triukšmo įkaitai

Marvelės gyventojai kyla prieš kaimynystėje besiplečiantį verslą, susikūrusį išskirtines sąlygas vandens valymo įrenginių sanitarinėje zonoje

Vandenvalos įmonės pašonėje gyvenantys kauniečiai turi pakęsti ne tik vėjo atgenamą kanalizacijos tvaiką, bet ir triukšmą, kurį kelia beveik visą parą dirbantis betono mazgas, virtęs nemenka pramonės įmone.

Ramybės netekę gyventojai yra tikri, jog bendrovės plėtra – nelegali, tačiau jos vadovas tikina nepažeidęs jokių įstatymų.

Vyksta darbai

Marvelė jau keleri metai nebėra prestižinis Kauno mikrorajonas. Pastačius Vandenvalos įmonę, šios miesto dalies gyventojai priversti taikytis su nuolatos sklindančiais nemaloniais kvapais.

„Smarvė nėra pats baisiausias dalykas, palyginti su dulkėmis ir nuolatiniu triukšmu, kurį kelia kaimynystėje įsikūręs betono mazgas, virtęs didžiule gamykla. Intensyvūs darbai prasideda nuo ankstyvo ryto ir tęsiasi iki vėlaus vakaro”, – tvirtino Plokščių gatvės gyventojai, kreipęsi į „Kauno dieną”.

Apsilankę Plokščių gatvėje iš tiesų įsitikinome, kad gyvenamųjų namų kvartalo tikrai nepavadinsi ramybės oaze. Šalimais įsikūrusioje įmonėje „Autokausta” virė intensyvus darbas: burzgė sunkiasvoriai automobiliai, iš kurių vieni vežė į bendrovės teritoriją žvyrą, skaldą bei cementą, o kiti – gabeno vietoje pagamintą betoną.

Įmonės teritoriją iki artimiausių gyventojų skyrė tik kelios eilės medžių bei pieva, kurioje taip pat darbavosi keli traktoriai.

Serga ir suaugusieji, ir vaikai

Viena iš arčiausiai „Autokaustos” gyvenanti Anelė Deveikienė tvirtino, jog ramybę vietos gyventojai prarado maždaug prieš ketverius metus, o pastaruoju metu besiplečianti įmonė tapo tikru monstru, dirbančiu ir dieną, ir naktį.

„Ar galite įsivaizduoti, koks triukšmas kyla, kai pusę keturių ryto paleidžiami vikšriniai traktoriai, o pneumatiniais kūjais pradedami daužyti gelžbetoniniai blokai? Jau nuo pirmųjų dūžių pašokame lovose ir apie miegą galime pamiršti. Darbai neretai tęsiasi iki pat vidurnakčio. Visą tą laiką turime kęsti ne tik triukšmą, bet ir cemento dulkes. Jau nuo ryto pradeda skaudėti galvą, „užkrenta” ausys. Mes, nuolatos gyvenantys tokioje aplinkoje, beveik visi esame sirgę plaučių uždegimais. Vaikai ypač dažnai serga bronchitu ir net astma”, – pasakojo kaunietė, rodydama medžių viršūnėmis plaukiantį baltą dulkių debesį nuo įmonės pusės.

Kaimynės žodžius patvirtino ir Saulius Pliauga, su savo šeima gyvenantis beveik „Autokaustos” kieme. Nuo gyvenamojo namo iki įmonės tvoros neauga nė vienas medis.

„Neturime jokios priedangos nuo triukšmo, kuris prasideda ir penktą valandą ryto, o kartais ir dar anksčiau. Niekas į mus nekreipia dėmesio, lyg mes neegzistuotume”, – sakė vyriškis.

Laikinas statinys tapo įmone

Labiausiai kauniečiai stebėjosi tuo, jog jiems, gyvenantiems Vandenvalos įmonės sanitarinėje zonoje, tik per didžiausius vargus leista renovuoti bei plėsti gyvenamuosius namus, o toje pačioje zonoje esantis betono mazgas išaugo į didžiulę įmonę, kuri artimiausiu metu dar labiau priartės prie gyventojų.

Dar vienas Plokščių gatvės gyventojams ramybės neduodantis klausimas – kaip apskritai betono mazgas, kuris tebuvo laikinos paskirties statinys, skirtas tik Vandenvalos įmonės statybai, virto privačia bendrove?

„Mums visada buvo aiškinama, kad betono mazgas dirbs tik tol, kol bus pastatyti vandens valymo įrenginiai. Vėliau betono mazgas turėjo būti iškeltas, tačiau jis tapo privačia nuosavybe”, – stebėjosi Marvelės gyventoja Danguolė Baltrušaitienė.

Anksčiau vietos gyventojus nuo šalimais esančių įmonių skyrė daugiau medžių, turėjusių juos apsaugoti nuo taršos. Tačiau visai neseniai dalis lapuočių buvo savavališkai iškirsta. Pašnekovai tvirtino, jog nebeliko ir paties premjero A.Brazausko sodinto klevo, šalia kurio buvo žadama pasodinti dar daugiau medžių. Deja, pažadai, o kartu ir vietos gyventojai, buvo greitai pamiršti.

Turtas nuvertėjo

Kauniečiai įsitikinę, kad plečiant betono mazgą buvo pažeistos leistinos sanitarinės apsaugos zonos ribos, kurios turėjo siekti mažiausiai 500 metrų, o gamybos plėtra visai šalia gyvenamųjų valdų neatitinka jokių higienos normatyvų. Be to, pašnekovų žiniomis, visai šalia gyvenamojo kvartalo „Autokausta” planuoja įkurti statybos atliekų perdirbimo aikštelę, tad gyvenimo sąlygos gali dar pablogėti.

„Mes tapome nelegaliai įsikūrusios įmonės įkaitais. Namų neparduosime, nes kas gi čia norės gyventi. Mūsų turtas tapo beveik bevertis”, – įsitikinę kauniečiai, jau nebe vieną mėnesį stebintys, kaip nekilnojamojo turto agentai bergždžiai mėgina parduoti vis dar laisvus žemės sklypus, kurių kainos, palyginti su vidutinėmis rinkoje, atrodo labai patraukliai.

Visus savo skaudulius Marvelės mikrorajono gyventojai jau yra išdėstę ne viename oficialiame rašte, adresuotame ir Aplinkos apsaugos departamentui, ir Kauno visuomenės sveikatos centrui, ir miesto merui bei kai kuriems Seimo nariams. Tačiau pagalbos šauksmas nebuvo išgirstas.

Maža to, kai kurių institucijų atsakymai kelia nemažai abejonių, ar kauniečių sveikata ir aplinka besirūpinantys specialistai realiai yra įvertinę, kokiomis sąlygomis gyvena Marvelės gyventojai.

Sanitarinė zona nepažeista

Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) prieš mėnesį atsiųstame rašte teigiama, jog 2004 metų pabaigoje buvo peržiūrėtas ir suderintas UAB „Autokausta” sklypo planas.

„Sklypo plane nebuvo numatyta naujų statybų ar plėtros. Visa prekinio betono gamybos įrengimų teritorija yra Kauno miesto nuotekų biologinio valymo įrengimų sanitarinėje apsaugos zonoje, ir tai neprieštarauja įstatymams. Biologiniai valymo įrenginiai šiuo metu baigiami projektuoti ir jų statyba prasidės artimiausiu metu”, – rašoma KVSC direktoriaus Gintauto Kligio pasirašytame rašte.

Be to, informuojama, jog pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą „statybinių medžiagų gamybai, kuriai priskiriamas ir prekinis betonas, nuo galimų taršos šaltinių numatyta normatyvinė 100 metrų sanitarinė apsaugos zona”, o ne 500 metrų, kaip galvoja gyventojai, nors būtent toks atstumas numatytas betoninių ir cementinių produktų gamybai.

Pareiškėjus taip pat stengiamasi nuraminti, kad rengiant projekto sanitarinės apsaugos zonos dalį, buvo atlikti požeminės sklaidos skaičiavimai – pagal juos atmosferos oro užterštumas neviršija normų net įmonės teritorijoje.

Tačiau KVSC, nors ir neatlikęs papildomų triukšmo bei taršos tyrimų, bendrovę raštu įpareigojo „numatyti priemones dulkėtumui ir triukšmui teritorijoje mažinti”.

Sulaukė tik rekomendacijų

Prieš kelias savaites Marvelės gyventojai sulaukė ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Antano Petrausko atsakymo, kuris juos ne itin nudžiugino. Rašte teigiama, kad šių metų sausį Kauno miesto savivaldybėje buvo patvirtintas žemės sklypo Marvelės g. 199 B, kur įsikūrusi „Autokausta”, detalusis planas. Nors Savivaldybėje vyko viešas jo pristatymas visuomenei, tačiau prieštaravimų ir pastabų pareikšta nebuvo.

A.Petrauskas priminė, jog departamente buvo surengtas gyventojų ir įmonės vadovo Juozo Kriaučiūno susitikimas, kurio metu verslininkas įsipareigojo per mėnesį „susitikti su projektuotojais ir aptarti gyventojų rūpimų klausimų sprendimo būdus”. Be to, įmonei, kuri pradėjo naudoti statybinių atliekų smulkinimo įrenginį, rekomenduota bendradarbiaujant su KVSC atlikti triukšmo matavimus ties sanitarinės zonos riba.

„Nė vienas sveikatos ar aplinkos specialistas neatvažiavo ir neįsitikino, kaip mes iš tiesų gyvename. Netikime, kad „Autokaustos” užsakyti tyrimai atspindės tikrąją padėtį”, – nuogąstavo kauniečiai, pridūrę, jog niekada nebūtų pasilikę gyventi šioje miesto dalyje, jeigu būtų žinoję, kuo virs laikinas betono mazgas.

„Statant Vandenvalos įmonę, mus įkalbinėjo pasilikti, žadėjo nuolaidų. Mes sutikome likti ir kasdien uostyti viso miesto kanalizacijos kvapus, tačiau bent jau tikėjomės gyventi ramybėje”, – tvirtino viltį prarandantys gyventojai.

Turi atsakymus į visus klausimus

Bendrovės „Autokausta” direktorius Juozas Kriaučiūnas yra pasirengęs atmesti visus gyventojų priekaištus: ir dėl didelio triukšmo, ir dėl kylančių dulkių, ir dėl neteisėtos įmonės veiklos. „Kauno dienai” pasakodamas apie bendrovės veiklą, verslininkas kone mušėsi kumščiu į krūtinę įrodinėdamas, jog įmonės teritorijoje triukšmas tikrai nėra didesnis už tą, kuris kasdien sklinda nuo judriausių miesto gatvių.

„Ne, triukšmo tyrimų nesame užsakę, bet aš esu tikras, kad visi parametrai būtų normos ribose”, – teigė įmonės vadovas, užtikrinęs, jog ir medžiai nebuvo kertami.

Vis dėlto per artimiausias savaites Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai turėtų nustatyti triukšmo lygį „Autokaustos” teritorijoje. Į klausimą, ar šiuo atveju nepasiteisins seniai žinoma tiesa – kas moka pinigus, tas ir muziką užsako – verslininkas taip pat buvo parengęs atsakymą: „Tegul savo tyrimus užsako ir patys gyventojai. Tada galėtume palyginti gautus rezultatus, o ne švaistytis tuščiais kaltinimais”.

J.Kriaučiūnas užtikrino, jog KTU akustikai apsilankys tą dieną, kai įmonė dirbs įprastu režimu.

Dulkių debesys, kuriuos mato gyventojai, anot pašnekovo, taip pat kyla ne iš įmonės teritorijos, o nuo neasfaltuoto keliuko.

„Dulkėti tikrai nėra kam, nes cementas net neturi sąlyčio su oru”, – tvirtino J.Kriaučiūnas. Tačiau įmonė visai neseniai įsigijo vandenį laistančią mašiną, kuri teritoriją palaisto kas 2-3 valandas.

Industrinė teritorija

„Autokaustos” direktorius įsitikinęs, jog jokių teisės aktų reikalavimų besiplečianti įmonė nepažeidė. Nors ji įeina į Kauno vandens valymo įengimų sanitarinę apsaugos zoną, tačiau čia betono gamyba galima.

„Taip, betono mazgas kažkada buvo laikinas, tačiau jis skirtas Vandenvalos įmonei, o ji visa dar nepastatyta. Statybos gali tęstis ne vieną dešimtmetį”, – tikino verslininkas, pridūręs, kad ir kiti dešimt Kaune veikiančių betono mazgų yra netoli gyvenamųjų teritorijų, tačiau tokio nepasitenkinimo esą nekyla. Be to, „Autokausta” yra išlaikiusi ir sanitarinę apsaugos zoną – nuo taršos šaltinio, t.y. betono mazgo, iki gyventojų tikrai esą daugiau nei 100 metrų.

Pagal Savivaldybės patvirtintą bendrąjį miesto planą teritorija, kurią užima Vandenvalos įmonė bei „Autokausta”, yra įtvirtinta kaip industrinė zona, kur gamyba yra leidžiama.

„Planas buvo svarstomas, tačiau nė vienas gyventojas nepateikė pasiūlymų ar prieštaravimų”, – pridūrė J.Kriaučiūnas.

Apsijuos vijoklių siena

„Autokausta” jau pradėjo įgyvendinti projektą, pagal kurį tarša, anot direktoriaus, turėtų sumažėti. Įmonės teritoriją planuojama apstatyti 11 aukščio stulpais, juos apjuosti viela ir užsodinti vijokliniais augalais. Į utopiją panaši idėja J.Kriaučiūnui atrodo itin patikimai – vasarą triukšmą ir dulkes, kurių, kaip supratome iš direktoriaus žodžių, net ir nėra, sulaikys lapija, o žiemą – ant vijoklinių augalų užkritęs sniegas.

Statyti 20-25 metrų aukščio tvorą, kuri neabejotinai geriau galėtų sulaikyti taršą, įmonė nėra pajėgi finansiškai.

Ir dar. J.Kriaučiūnas patvirtino, jog ateityje „Autokausta” dar labiau priartės prie vietos gyventojų. Šiuo metu žaliuojančioje pievoje turėtų iškilti statybinių medžiagų sandėliavimo patalpos.

„Ne, statybinių atliekų aikštelės čia tikrai nebus. Atliekas smulkinsime savo teritorijoje naudodami vandenį, todėl tai tikrai nebus triukšmingas procesas” , – įtikinėjo direktorius, nors jo žodžiais iš tiesų buvo sunku patikėti, pamačius, kokie milžiniški gelžbetonio luitai yra sukrauti įmonės teritorijoje.

„Gyventojai tiesiog siekia sužlugdyti įmonę, kurioje dirba daugiau kaip 100 žmonių. O iš tiesų nepatenkintų mūsų veikla yra vos penkios šeimos”, – pridūrė pašnekovas, pasirengęs gyventojams priminti, jog šie, dar prasidėjus Vandenvalos statybai, savo parašais patvirtino sutinkantys gyventi industrinėje zonoje. Už tai jiems buvo atvestas vandentiekis, dujos, kanalizacija, nutiesti keliai.

J.Kriaučiūnui belieka taip pat priminti, kad tokias paslaugas gyventojams suteikė ne privati bendrovė, o valstybė, kadaise dalijusi garantijas, jog vandens valymo įrengimai neskleis jokių nemalonių kvapų.

Lina Navickaitė