Šimtamečiam Pavilniui kanalizacija – nepasiekiama svajonė

Ar galite įsivaizduoti, kad Vilniaus, greitai tapsiančio Europos kultūros sostine, gyvenamasis rajonas – Pavilnys – šiais laikais vis dar neturi kanalizacijos?! Kai centre statomi dangoraižiai ir svajojama apie modernų tramvajų, dauguma Pavilnio gyventojų buitines nuotekas pila tiesiog į gatvę.

Vieną savaitgalį vaikštinėdama nuostabiu Pavilnių regioniniu parku negalėjau patikėti ir savo akimis, ir uosle. Tai vienur, tai kitur nosį rietė kanalizacijos dvokas. Pamanysite – avarija? Klystate. Buvo aiškiai matyti, kad nuo kai kurių aukštesnėse vietose stovinčių sodybų driekėsi srutų upeliai.

Vietos žmonės jokios kanalizacijos nėra matę nuo pat Pavilnio, ateinančiais metais švęsiančio 100 metų jubiliejų, įkūrimo. Kai čia atsikraustė pirmieji gyventojai – lenkų geležinkelio tarnautojai, viskas buvo kaip kaime. Keletui namelių kanalizacijos ir nereikėjo. Tačiau dabar Pavilnys plečiasi, turi jau apie 5 tūkst. gyventojų, buvę sodų nameliai virto nemažais gyvenamaisiais namais, čia sklypai išdalyti ir signatarams. Pavilnys tapo gyvybingu Vilniaus gyvenamuoju rajonu. Vandentiekis yra, o kanalizacijos nėra. XXI amžiaus save kultūringa laikančios sostinės paradoksas?

Dūsta nuo blogo kvapo

Šalia Pavilnio esantis ir vaizdingu reljefu akį traukiantis Pavilnių regioninis parkas šį gyvenamąjį rajoną galėtų paversti analogų Europoje neturinčiu kompleksu. Ar dar esama sostinių, kuriose būtų toks didelis plotas natūralios gamtos? Parko vaizdingumą lemia aukščio skirtumais pasižymintis reljefas: kalvos, daubos, slėniai, tarsi kalnų upokšnis srūvanti Vilnia…

Čia vingiuoja ir vienintelis Lietuvoje serpantinas – Tuputiškių kelias, jungiantis Aukštąjį Pavilnį su Žemuoju. Bene gražiausia šio parko gamtos vertybė – Pūčkorių atodanga. Šis geologinis paminklas – aukščiausia atodanga visoje Lietuvoje (65 metrų aukščio ir 260 metrų ilgio). Tad tokio nuostabaus regioninio parko pašonėje įsikūrusio mikrorajono gyventojai galėtų jaustis tarsi kurorte, o pats rajonas galėtų tapti prestižinis, jei ne kanalizacijos problema ir stichiška rajono plėtra.

Neverta asfaltuoti gatvių

Kai nėra kanalizacijos, o orai vis labiau šyla, galima prisišaukti ir infekcinių ligų. Tačiau miesto valdžia šį vadinamąjį sostinės pakraštį vis pamiršta. Kai 2003 metais įsikūrė Pavilnio bendruomenės savivaldija, gyventojai ne kartą kreipėsi į miesto valdžią prašydami spręsti jų opias problemas – įvesti kanalizaciją ir sutvarkyti gatves. Gatvės netvarkomos, nes vis planuojama kada nors ateityje tiesti kanalizacijos vamzdynus. Esą kam rūpintis gatvėmis, jei viską vėl kada nors teks išrausti. Maždaug tokius argumentus Pavilnio gyventojai girdi iš miesto valdžios.

„Jei netvarkomos gatvės, tai gal vis dar planuojama įrengti kanalizaciją?” – nepraranda vilties jie. Tačiau metai iš metų Pavilnio gyventojai girdi vien tik atsikalbinėjimus, kad vis nėra pinigų kanalizacijos įrengimo darbams pradėti.

„Pavilnys yra bene vienintelis Vilniaus miesto gyvenamasis rajonas be lietaus ir fekalijų nuotekų kanalizacijos. Ar galite įsivaizduoti, kaip atrodo Pavilnio gatvės tirpstant sniegui ar lyjant?” – klausė Pavilnio bendruomenės savivaldijos tarybos pirmininkė Snieguolė Bezarienė.

Paplavų atsikratoma kaip Indijoje

Kai iš įvairių kelionių grįžę tautiečiai su nuostaba ir pasibaisėjimu pasakoja, kad Kaire ar Indijos miestuose paplavos pilamos į gatvę, pamanome: „Kokie necivilizuoti kraštai!” Pasirodo, tokios „civilizacijos” ir mūsų šalyje netrūksta. Ir dar kur!? Pačioje sostinėje.

Kai kurie kalbinti Pavilnio gyventojai sakė, kad pilančiųjų buitines nuotekas, kur pakliuvo, ypač padaugėjo šiemet, kai visai neseniai buvo gerokai pakeltos nuotekų išvežimo kainos. Neturintys kanalizacijos rajono gyventojai nuotekas iš tualetų, dušų, virtuvės leidžia į duobę. Jei ji viena, nėra antro rezervuaro, kuriame nusėda pagrindiniai teršalai, bent du kartus per mėnesį nuotekas reikia išvežti. „Pamenu, žiemą Džiaugsmo gatvės dalis buvo ypač slidi, nes gyventojai tiesiai į gatvę pylė vandenį iš vonios ar dušo”, – pasakojo vienas Pavilnio gyventojas.

Kieno š… brangesnis?

Pavilnio gyventojams nesuprantama, kodėl „Vilniaus vandenys” taiko jiems gerokai didesnį tarifą už vandens išvalymą nei kitų Vilniaus rajonų gyventojams. „Kodėl mūsų š… brangesnis negu kitų sostinės rajonų gyventojų?” – nesuprantama jiems.

Į Pavilnio bendruomenės savivaldijos paklausimą apie tokį kainų skirtumą Vilniaus miesto savivaldybės specialistai atsakė: „UAB „Vilniaus vandenys” laboratorija daugkartiniais tyrimais nustatė, kad automobiliais vežamų nuotekų tarša didesnė, negu į nuotekų tinklus išleidžiamų buitinių nuotekų tarša.” Tad Pavilnio gyventojams nuo šių metų vasario nuotekų priėmimo kainą sudaro mokestis už buitinių nuotekų tvarkymą (2,24 lito už kubinį metrą) ir mokestis už didelės taršos nuotekų valymą (6,42 lito už kubinį metrą). Iš viso – 8,66 lito už kubinį metrą.

Gyventojai yra įsirengę labai įvairių nuotekų duobių. Kai kurie jų vandenį iš dušų, virtuvės leidžia į gruntą (nors taip daryti negalima), o išveža tik tualetų nuotekas. Suprantama, tokios nuotekos labiau užterštos, ir jų išvalymas brangesnis. Tačiau dažniausiai jos vežamos iš bendros į žemę įkastos statinės (kur subėga ir dušo, ir tualeto nuotekos), jų išvalymo mokestis turėtų būti toks pat, koks taikomas centralizuotą kanalizaciją turintiems miestiečiams. Vežėjai ir nesiaiškina, ar veža tik tualetų, ar ir dušo nuotekas – mokestis visiems toks pat.

Minėtas mokestis – dar ne viskas. Už nuotekų surinkimą ir išvežimą nemažai dar tenka mokėti privačioms įmonėms, nors iki valymo rezervuarų Naujojoje Vilnioje yra apie 5 kilometrus.

Kalbintas Pavilnio gyventojas pensininkas Antanas Simonavičius pasakojo, kad dar pernai jų dviejų asmenų šeima nuotekas iš savo 3 kubinių metrų rezervuaro išveždavo už 45 litus. Dabar tai jau kainuoja 130 litų (apie 30 litų sudaro nuotekų išvalymo mokestis, 100 litų – už išvežimą). „Vežti tenka du kartus per mėnesį. Tad iš viso mokame 260 litų. Mums, pensininkams, tai daug”, – pabrėžė jis.

Kai kuriems gyventojams atrodo, kad kanalizacija Pavilnyje sąmoningai neįvedama: juk dėl aplinkos švara suinteresuotų gyventojų ir „Vilniaus vandenys”, ir vežėjai gali pasididinti savo pelną.

Kai nėra centralizuotos kanalizacijos, daugelis Pavilnio gyventojų nuotekų vamzdelius nuvedė į natūralius šiame rajone telkšančius tvenkinius, kalvų šlaitus, daubas, vaizdingo ir valstybės saugomo regioninio parko prieigas. Kol miesto valdžia nesiims kloti kanalizacijos ir lietaus vandens surinkimo vamzdynų, tol ši ekologinė problema tik didės.

Pavilnio pagrindinė mokykla ir darželis turi įsirengę vietinę nuotekų valymo sistemą. Kai pasiteiravau, kur jie deda išvalytas nuotekas, man buvo paaiškinta, kad jų išvežti nereikia, jos leidžiamos ten, kur pagal reikalavimus ir priklauso. Tačiau kur? Jei Pavilnyje neįrengta net lietaus vandens kanalizacija? Vadinasi, tiesiai į gruntą. Ekologai teigia, kad net ir vietiniuose valymo įrenginiuose išvalytų nuotekų jokiu būdu negalima pilti tiesiai į gruntą.

Pasak Pavilnio bendruomenės savivaldijos tarybos pirmininkės S.Bezarienės, nors bendruomenė gavo raštą iš miesto savivaldybės, kad dar 2005 metais Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė Neries upės baseino investicinės programos I etapo galimybių studijos projektui (jį įgyvendinant ir Pavilnyje būtų įvesta kanalizacija bei prijungta prie centralizuotų miesto nuotekų tinklų – aut.), iki šiol Pavilnio gyventojai jokių pokyčių nemato ir šiemet dar nematys.

Vadinasi, ir gatvių niekas netvarkys. Kadangi šio rajono dirva itin molinga ir nepralaidi, po lietaus visas Pavilnys plaukia.