Balandžio 18-22 dienomis Kanadoje, Monrealio priemiestyje Valleyfielde, vyko vienuoliktas tarptautinis universitetų teatrų festivalis „Fetes theatrales du Suroit”, organizuojamas IUTA (Tarptautinės universitetų teatro asociacijos) prezidento Jean-Marc Larrue.
Šiemet į festivalį atvyko per du šimtus dalyvių iš Kanados, JAV, Brazilijos, Anglijos, Kamerūno, Vokietijos, Turkijos, Prancūzijos. Lietuvai festivalyje antrą kartą atstovavo Klaipėdos universiteto teatras „Dramos klasė”, vadovaujamas Vytauto ir Veltos Anužių.
Pirmą kartą klaipėdiečiai festivalyje dalyvavo 2002 m. su spektakliu „Mes ne tešliai, Žirni”, kuris susilaukė palankių organizatorių atsiliepimų. Todėl Anužiai ir šiemet sulaukė organizatorių kvietimo dalyvauti festivalyje, kuriame uždarymo dieną pasirodė su Moljero komedija „Tariamas ligonis”.
Įsimintini spektakliai
Penkias dienas trukusio festivalio metu žiūrovai turėjo galimybę išvysti dvidešimt spektaklių, daugelis jų skambėjo prancūziškai. Tačiau pasitelkus multimediją, interpretuojant aktorių mimikas bei kūno kalbą, net ir prancūziškai nekalbantys festivalio dalyviai puikiausiai suprato savo bendraamžių pasirodymus.
Didelio dėmesio ir šiltų žiūrovų ovacijų susilaukė turkų trupė iš Stambulo, papasakojusi „Virginijos” istoriją. Pjesės autorė Claude Perrin šneka apie anoreksija ir bulimija sergančių merginų kasdienybę, nuolatinius badavimus ir persivalgymo priepuolius, galiausiai privedančius prie kapo duobės.
Tos pačios dienos vakarą vokiečių Thag-teatras pristatė miuziklą pavadinimu „Gaila, kad tu žydė”. Dainuojanti aktorė Christiane Muecke pasakojo vienos žydaitės istoriją, kurios vienintelė svajonė savo dainomis ir šokiais linksminti žiūrovus. Tačiau dėl savo tautybės 1938 m. ji priversta palikti Vieną. Turbūt neatsitiktinai miuziklo režisierius Gustavas Adolfas Frankas, pats būdamas vokietis, pasirinko politinės priespaudos temą, tarsi atiduodamas duoklę žydų tautai. Kanadiečių publiką papirko nelaimingos mergaitės istorija, stiprus aktorės Christiane vokalas bei charizma.
Prancūzų teatras „Kaleidoscope” susirinkusiuosius stebino savo tikros odos kaukėmis, kurioms pagaminti dizainerei Marijai Muyard prireikė net 208 valandų. Kadangi kaukė pritaikyta prie kiekvieno scenoje veikiančio asmens veido bruožų, jų reikėjo padaryti net trylika. Efektinga spektaklio pradžia, stilingi ir patrauklūs aktorių kostiumai bei kaukės patraukė susirinkusiųjų dėmesį, tačiau vienodas ir nekintantis pasirodymo ritmas padvelkė monotonija.
Ketvirtąją festivalio dieną dalyviai ir žiūrovai tapo dviejų puikiai pasisekusių premjerinių spektaklių liudininkais. Pirmasis jų – „Keli nelaimingi atsitikimai” pagal anglų rašytoją Martin’ą Crimp’ą. Istoriją pasakoja trys Didžiosios Britanijos Monforto universiteto studentai.
Scenoje buvo tik aktoriai ir kėdės, ant kurių jie sėdi, bei vaizdo ekranas. Viskas vyksta čia ir dabar, tiesiai prieš žiūrovų akis. Kuriama vienos šeimos istorija. Sunku suprasti, ar tai telvizijos laida, ar psichologų pasitarimas. Aišku tik viena, jog scenoje vaidinantys aktoriai turi įtaigaus pasakojimo talentą, nes jų žodžiai žiūrovų fantazijoje lengvai įgavo vaizdinę išraišką.
Kita premjera smarkiai skyrėsi nuo pirmosios. Vienintelė detalė, jungusi abu pasirodymus, buvo scenoje stovinti dekoracija – kėdė. Tačiau, kai į sceną išėjo tamsiaodis Kamerūno atstovas, apsirengęs žvėrių kailio sijonu ir nešinas keistu, etnografiniu Afrikos instrumentu, iš karto padvelkė egzotika. Monospektaklis truko penkiasdešimt minučių, bet praėjo akimirksniu. Afrikietis publiką užbūrė savo talentu ir nepaprasta išvaizda. Čia pat vietoje persikūnydamas iš vieno personažo į kitą, skambindamas tuo keistu nacionaliniu instrumentu, koja mušdamas ritmą bei drauge pasakodamas pasaulio sukūrimo istoriją, jis pavergė visų žiūrovų širdis.
Didelio teatro profesonalų susidomėjimo sulaukė Kanados Laval universiteto studentų pasirodymas. Tai tobulai suręsta Michelio Ghelderode istorija apie Kolumbą. Įvairios erdvės ir magiška atmosfera scenoje buvo kuriama multivizualinėmis priemonėmis. Taikliai parinkta spektaklio dekoracija, per pusę perpjautas Žemės gaublys, iš kurio pasirodydavo pjesės personažai, ypatinga muzikos ir šviesų dermė, profesionalus ir išbaigtas aktorinis darbas sugebėjo atskleisti naujų žemių atradimo džiaugsmą ir mistiką.
„Sėkmingiausias spektaklis”
Klaipėdos universiteto teatro studentės pasirodė paskutiniąją festivalio dieną, todėl joms teko didžiulė atsakomybė. Stebėdamos kitų dalyvių spektaklius, aktorės negalėjo atsipalaiduoti, nes turėjo kauptis savo pasirodymui, kuris užkariavo Kanados publikos simpatijas.
Didžiulė Albert-Dumouchel salės erdvė buvo užpildyta „Dramos klasės” merginų dainomis, vaidyba ir energija. Pasak pagrindinio festivalio organizatoriaus ir direktoriaus Ž. M. Laru, „Dramos klasė” yra vienas iš geriausių universitetų teatrų pasaulyje. O komedija „Tariamas ligonis” tiek žiūrovų, tiek festivalio organizatorių buvo pripažinta pačiu sėkmingiausiu festivalio spektakliu.
Publikos ovacijos, lydėjusios aktores viso spektaklio metu ir ilgi kanadiečių plojimai stovint, skambant finalinei spektaklio dainai, perteikė didžiulį susirinkusiųjų susižavėjimą. Klaipėdiečiai spėjo ne tik sudalyvauti festivalyje, bet ir išvysti Monrealį bei paragauti žymiojo klevų sulos sirupo, gaminamo tik Kanadoje. Tačiau gastrolių maratonas Klaipėdos universiteto teatrui pasirodymu Kanadoje nesibaigia.
Šiandien „Dramos klasės” aktorės komediją „Tariamas ligonis” parodys VIII tarptautiniame universitetų teatrų forume „Kurti pasaulį ir save”, vykstančiame Vilniuje gegužės 7-12 d.