Jei Lietuvoje nebus vykdomos medicinos reformos, kyla grėsmė, kad greitu laiku nebeliks kam gydyti ligonių.
Mediciną studijuojantys jaunuoliai, nebeapsikentę, kad kone iki trisdešimties metų jie turi gyventi tėvams ant sprando ir neturi jokių socialinių garantijų, tiesiog spjauna į išsvajotąją gydytojo karjerą ir važiuoja dirbti į užsienį arba išeina dirbti į farmacijos kompanijas.
Šiemet gydytojai rezidentai pagaliau viešai prabilo apie tai, kad jiems pasidarė nebepakeliama diskriminacija, nes 12 metų reikia būti tik studentais ir gyventi iš stipendijos. O svarbiausia – neturėdami jokių socialinių garantijų, rezidentai neturi teisės nei susirgti, nei gimdyti vaikų.
„Kiek investuosi, tiek ir gausi”
„Tikimės, kad situacija greitu laiku keisis, nes tikrai nevilioja perspektyva dar keletą metų gyventi tik iš stipendijos ir būti amžinu studentu”, – vylėsi klaipėdietis Laurynas Žemaitis.
Jis kartu su dar 24 studentais šiemet atlieka interno praktiką Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Po to visų laukia rezidentūra.
„Vien iš stipendijos pragyventi neįmanoma. O ypač, kai esi vedęs, turi vaiką ir žmona – taip pat internė. Būtina prasimanyti dar papildomą pragyvenimo šaltinį, tačiau tai labai sunku suderinti, nes studijos labai atsakingos, reikia nuolat mokytis, kad tobulėtum”, – iš savo patirties pasakojo L. Žemaitis.
Dabar tiek internai, tiek rezidentai gauna 884 litus stipendijos.
Žinia, iki 2004 metų jie gaudavo 400 litų atlygį, bet jiems būdavo suteikiamos socialinės garantijos.
Tačiau siekdama išlaikyti gydytojus Lietuvoje, valdžia labai trumparegiškai nusprendė padidinti rezidentams išmokamus pinigus – atlyginimas buvo paverstas stipendija, padidintas iki 800 litų, tačiau nebeliko socialinių garantijų.
Kitas klaipėdietis internas Ramūnas Nekrašius pasakojo, kad daugelis praktiką atliekančių studentų įsidarbina gydytojų asistentais, tačiau šį darbą turi dirbti po to, kai atlieka interno pareigas, – vakare.
„Tai, kad rezidentai ir internai gauna tik 800 litų, yra tiesiog pasityčiojimas. Matyt, tie, kurie tik tiek įvertino gydytojų-rezidentų darbą, tokios paslaugos ir tesitiki. Juk kiek investuosi – tiek ir gausi. Vien tik viena gera knyga kainuoja 400 litų. Kaip reikia jaustis mediciną studijuojančių jaunuolių tėvams, kai jie savo vaiką turi išlaikyti kone iki 30 metų? Todėl nėra ko stebėtis, kad dar internatūroje medikai pradeda dirbti su farmacinėmis kompanijomis ir paskui sprendžia, ar verta dar keletą metų lenkti nugarą rezidentūroje už niekingą stipendiją, ar geriau pradėti normaliai dirbti kitur”, – kalbėjo R. Nekrašius.
Išeina ten, kur geriau moka
Jau penktus metus Vilniaus Santariškių ligoninėje rezidentuojanti Božena Markevič pasakojo, kad į farmacines kompanijas dirbti išeina ir jau rezidentūras baigę medikai.
„Tiesiog ten mažiau nervų ir geresni pinigai. Be to, dauguma rezidentų kalba apie tai, kad vos gavę diplomą su licencija išvažiuos į Angliją, nes ten moka didelius pinigus. Kiti baigę interną bando stoti į rezidentūrą užsienyje, nes ten visai kitos sąlygos – alga per 2 tūkst. svarų ir socialinės garantijos”, – pasakojo B. Markevič.
Jei tik pasitaikytų proga, mergina net nedvejodama važiuotų dirbti į užsienį. Tiesa, B. Markevič sakė nepajutusi, ką reiškia rezidentui gyventi be socialinių garantijų, nes dirba papildomą darbą. Nuo 7 valandos ryto iki 16 valandos atlieka rezidentūrą ligoninėje, tuomet tekina bėga į kitą darbą, kuris baigiasi tik 21 valandą.
„O ką daryti? Mano viena kursiokė būdama rezidentė susilaukė vaiko. Tai dabar gauna 93 litus per mėnesį motinystės pašalpą”, – atsiduso medikė.
Sirgti neturi teisės
Ypač pažeidžiami gydytojai-rezidentai pasijaučia tuomet, kai juos užklumpa liga.
Vilniuje vienerius metus rezidentūrą atliekanti Ieva Minderytė pasakojo, kaip jos kursiokas, pats gabiausias studentas, nebeapsikentė ir metė studijas. Priežastis – jo draugė, taip pat rezidentė, susirgo tuberkulioze, tad buvo priversta išeiti akademinių atostogų ir liko be jokių pajamų.
„O medikams užsikrėsti įvairiomis ligomis yra didesnė tikimybė. Iš tiesų išmuša iš vėžių tai, kad tu dirbi taip pat, kaip gydytojas, o esi niekas, nes negali savęs vadinti net ligoninės darbuotoju. Mudu su draugu abu esame rezidentai ir, žinoma, sėdime savo tėvams ant sprando. Apie savarankišką gyvenimą ar vaikus galvoti net neturime teisės, nors jau artėja 30 metų”, – kalbėjo I. Minderytė. Pokalbio metu ji užsiminė esanti labai pavargusi, nes dvi paras budėjo ir yra beveik be miego.
Dirba daugiau nei priklauso
Nors pagal rezidentūros reglamentą rezidentai per mėnesį turėtų 48 valandas budėti ir dar 6-7 valandas dirbti, tačiau realybėje esą viskas kitaip – tenka dirbti po 10-12 valandų per dieną.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto taryboje gydytojams rezidentams atstovaujantis Jonas Korsakas sakė praleidžiantis ligoninėje po 80-100 valandų per savaitę.
„Rezidento darbo sąlygos, darbo laikas ir tobulėjimas priklauso nuo gydytojo, su kuriuo jis dirba, malonės. Vieni su malonumu aiškina, moko ir leidžia savarankiškai dirbti, o kiti apsiriboja formaliu vadovavimu ir išnaudoja rezidentą kaip istorijų ir receptų rašytoją ar asistentą (nemokamas rankas) operacijoms”, – pasakojo J. Korsakas.
Diskusija tebevyksta
Neapsikentę tokios diskriminacijos kovo mėnesį rezidentai kreipėsi į aukščiausiąją šalies valdžią. Kreipimesi reikalaujama sudaryti privalomas darbo sutartis su rezidentūros bazėmis, paliekant studijų sutartis su universitetu bei užtikrinti ne mažesnį nei vidutinį šalies darbo užmokestį.
„Kad būtų taip greitai ir aukščiausiu lygiu sureaguota į iškeltą problemą seniai nesu matęs”, – „Vakarų ekspresui” sakė Sveikatos apsaugoms ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas.
Jis įtrauktas į specialiai Seimo Sveikatos reikalų komiteto įsteigtą komisiją rezidentų problemoms spręsti.
Iki liepos 1 dienos komisija turi pateikti siūlymus, kaip spręsti susidariusią problemą. Pasak H. Baubino, diskutuojama dėl rezidentų statuso pakeitimo. Siekiama, kad jie būtų įteisinti kaip dirbantys ir besimokantys asmenys. Be to, kalbama apie tai, kad turėtų būti išplėsta rezidentūros bazė, mat dabar visi rezidentai „nusėda” tik Vilniuje ir Kaune.
Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetinė ligoninė išskėstomis rankomis priimtų dirbti rezidentus, tačiau niekas jų neduoda. Pasak ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo Gintauto Virkečio, pernai jie padavė paraišką universitetams, kad galėtų priimti bent po keletą rezidentų į 20 profilių, taigi – kone 40 jaunų specialistų, tačiau jokio atsakymo negavo.
„Mes galėtumėme įdarbinti rezidentus ir mokėti jiems atlyginimą, tačiau, žinoma, tai turėtų būti įteisinta”, – sakė G. Virketis.
„Manau, dar šiemet galėtų pavykti išplėsti rezidentūros bazę. Tuomet būtų užtikrinama konkurencija tarp įstaigų, rezidentai galėtų patys rinktis, į kurį miestą ar įstaigą jiems parankiau važiuoti dirbti”, – sakė H. Baubinas.
Kadangi rezidentų bėdos sprendžiamos Seimo iniciatyva, H. Baubinas vylėsi, kad procesas turėtų vykti pakankamai greitai ir sklandžiai. Visų pirma kalbama apie Medicinos praktikos bei Aukštojo mokslo įstatymų pakeitimus. Po to dar reikėtų išspręsti finansavimo klausimus.
„Gal šiems mokslo metams ir nepavyks padaryti pakeitimų, tačiau kitais metais turėtų viskas keistis”, – sakė H. Baubinas.