Trispalvė jūrose 1921- 1940 metais

Seime, Susisiekimo ministerijoje, o nuo gegužės 9 dienos Vyriausybėje eksponuojama paroda apie Lietuvos jūrų prekybos laivyną.

Praėjusiais metais Lietuvos jūrų muziejaus ir Lietuvos laivų savininkų asociacijos Klaipėdoje surengtos parodos medžiaga „Lietuvos jūrų prekybos laivynui – 85 metai“ buvo papildyta duomenimis apie Lietuvos uostų istoriją.

Šiame tekste noriu trumpai papasakoti apie pagrindinius Lietuvos jūrų prekybos laivyno vystymosi tarpukariu etapus.

Laivai be uosto

Nuo kurios datos turėtume skaičiuoti Lietuvos jūrų laivyno biografijos metus?

Prieš 85 metus, 1921 m. kovo 4 d. prancūzų administracijos valdomame Klaipėdos uoste pasirodė laivas su čia dar nematyta vėliava: iš Kylio atplaukė motorinis burlaivis „Jūratė“(139 BRT). Du tokius laivus F.Krupo laivų statykloje užsakė ir 1920 m. nupirko Kaune veikusi „Lietuvos garlaivių bendrovė“ ir registravo Jurbarke, nes tuo metu Lietuva uosto prie jūros neturėjo. Antrasis burlaivis – „Kastytis“ pirmą kartą į Klaipėdos uostą įplaukė kovo 15 dieną.

Prieš išleidžiant laivus į pirmuosius reisus, 1920 m. gruodžio 23 d. Lietuvos pasiuntinybė Berlyne informavo Vokietijos užsienio reikalų ministeriją apie Lietuvos Vyriausybės sprendimą „leisti Lietuvos prekybos laivynui naudoti Lietuvos tautinę vėliavą kaip prekybos laivyno vėliavą“.

„Lietuvos garlaivių bendrovę“ 1919 – 1920 m. įkūrė S.Banaitis, J.Šliupas, J.Alekna ir kiti visuomenės ir verslo veikėjai, panaudoję daugiausiai JAV lietuvių kapitalą. Bendrovė užsakė Krupo įmonėje 6 laivus, kurie buvo statomi iš karo metu sukaupto nekokybiško plieno. Dėl minėtų burlaivių kokybės bendrovė vėliau bylinėjosi su rangovu.

Nemune „Lietuvos garlaivių bendrovė“ turėjo garlaivius „Rambynas“, „Rūta“, „Eglė“. „Jūratė“ ir „Kastytis“ plaukiojo Baltijos jūroje į Skandinaviją. Maži laivai buvo nuostolingi, jų vadovybė nesirūpino gauti pelningesnių frachtų. Atsiliepė ir bendrovės vadovų patirties jūrų verslo srityje stoka. 1924 – 1925 m. „Jūratei“ vadovavo kapitonas J.Andžejauskas, įguloje buvo keli lietuviai jūreiviai. 1924 m. „Kastyčiu“ jūreiviu plaukiojo būsimasis jūrų kapitonas F.Marcinkus.

Neturint uosto, laivyno vystymo perspektyvos buvo nekokios.

Klaipėdos vėliava

Versalio taikos sprendimais, nuo 1920 m. vasario 15 d. Klaipėdos kraštą ir uostą laikinai valdyti perėmė prancūzų administracija. Čia registruoti laivai nuo 1920 m. vasario 22 d. gaudavo iš administracijos vadovo generolo Odry atestatus geltonai raudonai Klaipėdos vėliavai, prilygintai Antantės šalių vėliavoms.

Klaipėdos laivininkystės kompanijoms 1914 m. priklausė 8 garlaiviai (iš viso 7549 BRT), 1921 m. – 7 garlaiviai, 1 motorinis burlaivis, 3 burlaiviai (iš viso 7707 BRT). Šis nedidelis laivynas naudotas tranzitinei medienos ir Klaipėdoje gaminamai celiuliozei išvežti, anglims, druskai, kalkakmeniams ir kitoms žaliavoms įvežti. Neapibrėžta Klaipėdos uosto situacija po karo nepraleido progos pasinaudoti kai kurie klaipėdiečiai laivų savininkai. Pasinaudodamas nesureguliuota politine ir teisine Klaipėdos krašto padėtimi, 1922 m. Luisas Jahnas Paryžiuje išsireikalavo, kad jam būtų grąžinti garlaiviai „Borussia“ ir „Prussia“, nors pagal tonažą jie turėjo reparacijų keliu atitekti karą laimėjusioms valstybėms.

Po 1923 m. sausio mėn. akcijos ir politinių derybų Klaipėdos kraštas ir uostas atiteko Lietuvai, ir Klaipėdos valsčiaus laivų registre įrašyti laivai turėjo iškelti Lietuvos vėliavą. 1923 m. Klaipėdos kompanijų laivai dar plaukiojo ir su minėta Klaipėdos vėliava: įplaukė 4 laivai su Lietuvos, 33 laivai su Klaipėdos vėliava. 1923 m. pabaigoje jūrinius laivus turėjo tik dvi vietinės kompanijos.

Seniausios laivininkystės

Laivininkystės bendrovę „A.H.Schwedersky Nachf“ įkūrė laivų makleris Augustas Heinrichas Švederskis Klaipėdoje 1868 metais. Nuo 1902 m. firmą valdė L. Jahnas ir C. Vyzė, kurie įsigijo jūrinių laivų. 1923 m. bendrovei priklausė garlaiviai „Memel“, „Prussia“, „Hollandia“, „Hansa“ (iš viso 6421 BRT). Ši bendrovė turėjo ilgalaikį kontraktą su Klaipėdos ir Tilžės celiuliozės fabrikais dėl kalkakmenių tiekimo iš Gotlando.

Laivų maklerių firma „Eduard Krause“ nuo 1909 iki 1935 metų turėjo garlaivį „Stephanie“ (438 BRT). Firmos savininkas H. Šmelingas į laivą priimdavo ir lietuvius jūreivius.

Nors uostas buvo Lietuvos rankose, laivyną kurti buvo nelengva. Trūko kapitalo, o valstybė ilgai nesiryžo investuoti. Potencialius investuotojus baidė didelė konkurencija jūrų laivyno versle, patyrimo ir tradicijų stoka. Klaipėdoje vietiniai vokiečiai tvirtai laikė savo rankose jūrinio verslo pozicijas ir nenorėjo įsileisti konkurentų. Krovinių gabenimą jūra į Londoną nuo 1924 m. savo rankose turėjo 1919 m. įkurta anglų – danų kapitalo bendrovė „United Baltic Corporation“.

1925 – 1926 m. „A. H. Schwedersky Nachf.“ savo laivus pardavė. 1927 m. su Lietuvos vėliava plaukiojo vienintelis jūrinis laivas („Stephanie“). Bendrovė 1928 m. vėl pradėjo pirkti laivus, tačiau įsigyjant garlaivį“Gotland“ teko kurti atskirą firmą Liubeke („Wiese &Co“), nes laivo su Lietuvos vėliava pirkimo nenorėjo kredituoti olandų bankas. Firma 1929 m. įsigijo garlaivį „Friesland“, 1930 m. – „Holland“. Nuo 1933m. bendrovė vėl veikė senuoju pavadinimu – „A.H.Schwedersky Nachfolgers“ („A.H. Švederskio palikuonys“). Garlaivio „Friesland“ kapitonas keletą metų buvo Z. Domeika. Bendrovė po karo įsikūrė Kylije ir šiuo pavadinimu veikė iki 1958 m.

Lietuviškos bendrovės

Dėl pasaulio ekonomikos krizės laivai labai atpigo, nes sumažėjo jų paklausa. Latviai ir estai tuo metu įsigijo dešimtis laivų. 1928 m. Kaune įsteigta AB „Lietgar“ (pirmininkas atsargos generolas S. Žukauskas, iniciatorius T.Reingardas) Bremerhafene iš verslininko V.Šulmano pirko du garlaivius. Naujoji bendrovė prašė iš valstybės 10 metų garantijų veiklai (aprūpinimo valdiškais kroviniais), bet negavo. Garlaiviai „Klaipėda“ ir „Palanga“ buvo pakrikštyti Klaipėdoje 1929 m. sausio mėn. Dėl kapitalo stokos jų nepavyko išpirkti ir didžioji akcijų dalis liko buvusiam laivų savininkui. Krizės metu buvo sunku gauti krovinių, bendrovė neįstengė apmokėti einamųjų sąskaitų ir mokesčių, ir 1932 m. buvo likviduota. Patirties šiuose laivuose įgijo keliolika lietuvių jūreivių.

1922 m. Klaipėdoje įkurta laivų maklerių bendrovė „Sandėlis“, vadovaujama klaipėdiečio M.Reišio. „Sandėlis“ pradžioje užsiėmė tik krovinių ekspedijavimu, vėliau įkūrė ir laivininkystės bei laivų frachtavimo skyrius, konkuravo su vietinėmis vokiečių bendrovėmis. 1928 m. bendrovė pirko Vokietijoje 370 BRT laivą „Pregel“, pavadino jį „Lydys“, bet tais pačiais metais prarado panašiomis aplinkybėmis kaip ir „Lietgar“. 1931 m. „Sandėlis“ įkūrė ir aptarnavo laivų liniją Klaipėda – Antverpenas, kuria 1935-1936 m. paleido akcinės bendrovės „Maistas“ laivus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Renginiai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.